LDK europėjimo tendencijos ir kultūrinio tapatumo paieškos tarp Rytų ir Vakarų : Europėjimo tendencijų istorinės analizės aktualumas
LTStudijoje įvairiais požiūriais gvildenama Lietuvos valstybingumo ir pagrindinių kultūrinių orientacijų formavimosi istorija, aiškinamasi kaip Lietuvos europėjimą veikė Rytuose ir Vakaruose gyvavę istoriškai besikeičiantys galios centrai. Tekste lietuviškumo ir europietiškumo santykių dimensija išplečiama bei pagilinama įtraukiant kryžiuočių ir kalavijuočių ordinus, Lenkiją, Rusią, Aukso Ordą, Bizantiją ir kitus geopolitinius kontekstus. Parodoma, kad jau pirmaisiais LDK gyvavimo šimtmečiais Lietuvos kultūroje išryškėjo trys pagrindinės orientacijos – iš archajiškos baltų pagonybės tradicijų išsirutuliojusi tautinė, europinė ir bizantinė (slaviškoji). Rytiniame Vakarų krikščioniškosios civilizacijos paribyje esančioje LDK europėjimas, tai yra integracija į krikščioniškąją Vakarų civilizaciją, sklido nevienareikšmiškai, kadangi Vakarų civilizacija kitokias kultūros, tikėjimo vertybes bei simbolius išpažįstančiai pagoniškai lietuvių civilizacijai kelis šimtmečius buvo par excellence mirtinas priešas, kuris grėsė lietuvių etnoso, o vėliau ir tautos būčiai, tačiau vėliau priėmus krikščionybę vyko prieštaringi integracijos į Vakarų krikščioniškos civilizacijos erdvę procesai. Skirtingai nei Vakarų Europos civilizacijos, kurios tapatumo ieškojimuose buvo viena magistralinė kryptis Rytai, tarp civilizacinių Vakarų ir Rytų pasaulių įsiterpusiai pagoniškos kilmės lietuvių civilizacijos kūrėjams nuo pat jos ištakų iki nūdienos būdingas blaškymasis tarp dviejų pagrindinių – vakarietiškos ir rytietiškos – geopolitinės, kultūrinės ir kitokios orientacijos polių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Eurointegracija; Kultūrinis identitetas; Rytai ir Vakarai; Lietuvių civilizacijos sąvoka; Eurointegration; Cultural identity; East and West; Concept of Lithuanian civilization.
ENThe paper applies a comparative approach to analyse the history of culture of the Grand Duchy of Lithuania and the formation of its statehood and main cultural trends, and explains what determined and shaped the key features of the Lithuanian nation, culture and mentality and how the surrounding Eastern and Western civilization context and Europeanization influenced pagan Lithuania. Seeking answers to these questions, the study expands the dimension of the relations between the Lithuanian and the European character by introducing a controversial and ambitious concept of the Lithuanian civilization. Based on the principles of the current civilisation comparativism and methodological approaches, the paper explores how Western and Eastern cultural influences came together in Lithuania's history already in the first centuries of the state's existence, which, as it were, programmed the scenario for the spread of its genotype, subsequent principles of evolution, expansive development, crises, decline and other features of the spread of Lithuanian culture, mentality and ethnic identity. The paper shows that the duality of the civilization trend in the pagan state established by the Lithuanian ethnic group, which was a transitional state between the Christian Western and the Byzantine Slavic Eastern worlds, has a strong impact on the Lithuanian nation's later mentality and created historically changing forms of cultural and ethnic identity typical of a border culture.
- Imperial past of ancient Lithuania in the historical memory of the modern independent Lithuania / Zenonas Norkus. Prace historyczne. 2014, 141, z. 2, p. 409-433.
- LDK europėjimas ir universalios tapatumo idėjos problema. Apmąstymai apie geopolitinio valstybės nuosmukio priežastis / Antanas Andrijauskas. Nacionalinio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis / sudarytojai ir moksliniai redaktoriai: Antanas Andrijauskas, Vytautas Rubavičius. Vilnius: Kronta, 2008. P. 26-59.
- Lietuviškojo ir indiškojo nacionalizmo sąsajos: matristinis aspektas (XIX a. pab.-XX a. pr.) / Daiva Tamošaitytė. Sigitas Geda: pasaulinės kultūros lietuvinimas / sudarytojas Antanas Andrijauskas. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2010. P. 412-432, 570-571.
- Lietuvos europėjimo keliais : istorinės studijos / Edvardas Gudavičius ; sudarė Rimvydas Petrauskas, Alfredas Bumblauskas. Vilnius : Aidai, 2002. 384 p.
- Lietuvos istorija iki 1795 metų / Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Albinas Kuncevičius. Vilnius : Varnas, 2000. 381 p.
- Mindaugo knyga : istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių / parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis (atsakomasis redaktorius), Rimvydas Petrauskas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. 422 p., 4 iliustr. lap.
- Prūsijos žemės kronika : Teutonų – Kryžiuočių ordinas ir Prūsijos užgrobimas. Vilnius, 2005. 301 p.
- Senosios Lietuvos istorija 1009-1795 / Alfredas Bumblauskas. Vilnius : R. Paknio l-kla, 2005. 485 p.
- The Cultural-historical memory of the Grand Duchy of Lithuania as an expression of national identity and as a cultural capital facilitating integration into the European Union / Antanas Andrijauskas. Limes : cultural regionalistics. 2008, Vol. 1, no. 2, p. 160-171.
