Civitas Rutenica in early Vilnius in the 14th and 15th centuries. The socio-cultural aspect

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Civitas Rutenica in early Vilnius in the 14th and 15th centuries. The socio-cultural aspect
Alternative Title:
Civitas Rutenica ankstyvajame XIV-XV a. Vilniuje. Sociokultūrinis aspektas
In the Journal:
Archaeologia Baltica. 2012, t. 18, p. 256-269, VII-VIII
Keywords:
LT
Antropologija; Civitas Rutenica; Juvelyrika; Krikščionybė; Sociologija; Viduramžių archeologija; Viduramžių kapinynas; Vilnius.
EN
Anthropology; Civitas Rutenica; Jewellery, Christianity; Medieval cemetery; Sociology; Vilnius.
Summary / Abstract:

LT„Civitas Rutenica“ XIV a. pabaigoje buvo svarbi Vilniaus dalis, tačiau tikslus jos atsiradimo laikas kol kas nežinomas. Šio straipsnio tikslas yra mėginti suprasti „Civitas Rutenica“ gyventojų kultūrą ir socialinę šios bendruomenės struktūrą. Tai bandysime atsekti per kapinyno Bokšto g. laidosenos, įkapių, antropologinės medžiagos analizę (1-13 pav.; VII-VIII iliustr.). Naujausi archeologiniai tyrimai įgalina kalbėti apie „Civitas Rutenica“ egzistavimą jau XIII a. paskutiniame ketvirtyje. Šios Vilniaus dalies plėtra vyko visą XIV a. Bokšto g. kapinynas geriausiai reprezentuoja stačiatikių bendruomenės Vilniuje kasdienį gyvenimą. Iki šiol ištirta apie 65 % visos spėjamos kapinyno teritorijos. Pavyko tiksliai nustatyti kapinyno rytinę ribą – ji sutampa su Vilnios terasos rytiniu šlaitu. Visi kapinyne aptikti kapai yra griautiniai, mirusieji palaidoti karstuose arba medinėse karstus imituojančiose konstrukcijose. Mirusieji orientuoti V–R kryptimi su kelių laipsnių paklaida. Iš šio konteksto iškrenta trys kapai, aptikti už kapinyno ribų – jų orientacija skiriasi nuo likusiųjų. Mirusieji laidoti aukštielninki, išskyrus vieną atvejį, kai mirusysis palaidotas kniūbsčias. Pastebimas didelis individų iki 20 metų mirtingumas – 42 % palaidojimų. Vaikų kapai koncentravosi keliose kapinyno vietose. Pagal kapus galima atsekti kapinyno plėtrą. Kapų geografija leidžia kalbėti apie stiprius bendruomenės giminystės ryšius. Kapai turėjo būti pažymėti žemės paviršiuje. Kapinyne išsiskiria kapai su akmenimis, akmenų konstrukcijomis, ypač rytinėje (centrinėje) jo dalyje. Akmenimis buvo apdėti kapai, akmenų buvo ir ant skeleto. Tai sietina tiek su atsineštomis laidojimo tradicijomis, tiek su praktiniu požiūriu į akmenų dėjimą mirusiajam.Kapų analizė rodo kapinyno plėtrą – nuo centro į Š, dabartinės Išganytojo gatvės link. Kapai neišsiskiria įkapių gausa. Tačiau aptiktos įkapės yra originalios, beveik neturinčios analogijų. Įkapes sudaro auksuotos apgalvių plokštelės, įvairūs auskarai, kaklo vėriniai, apyrankės, įvairių tipų žiedai. Dalis papuošalų būdingi slavams, dalis originalūs, vietinės gamybos, dalis, veikiant slavų juvelyrikai, gaminta vietoje. Pagal radinių kompleksą, kapinynas Bokšto g. turi daugiau bendrų bruožų su slavų žemėmis negu su jotvingiais. Apžvelgus visumą krikščioniškajai laidosenai būdingų bruožų, įtraukus naujausių Lietuvos viduramžių kapinynų tyrimų duomenis, galima teigti, kad kapinyne yra palaidoti krikščionys stačiatikiai. Pirmieji atvykėliai slavai, be abejonės, buvo to meto elitas – pirkliai, amatininkai, dvasininkai ir kariai. Antropologinė medžiagos analizė parodė, kad kapinyne palaidoti miestiečiai sirgo to meto miesto gyventojams būdingomis ligomis. Stačiatikiai turėjo dalyvauti Vilniaus gynyboje – aptikti trys miestiečiai, žuvę veikiausiai priešo antpuolio metu. Čia palaidotiems žmonėms nebuvo svetimo skausmo – jie mokėjo rūpintis neįgaliais ar po sunkių traumų atsigavusiais savo bendruomenės nariais. Kapinyno planigrafija rodo, kad stačiatikių bendruomenė socialinės diferenciacijos laidosenoje nedemonstravo, nes šalia palaidotų su turtingomis įkapėmis mirusiųjų aptinkama kapų be įkapių. Kartu palaidoti ir miestiečiai, vartoję gerą maistą ir galbūt dėl to turėję antsvorio problemų, bei miestiečiai, turintys sveikatos sutrikimų dėl sunkaus fizinio darbo ir prasto maisto. [Iš leidinio]

ENCivitas Rutenica area, inhabited by Orthodox believers, emerged in Vilnius in the late 13th century and early 14th century. The development of this part of the city can be traced all through the 14th century. The cemetery that was discovered in the central part of Civitas Rutenica reflects cultural and social changes in the Orthodox community. Christian burial rites were practised in this cemetery. Several graves contained luxurious grave goods, including jewellery, some of which was common to the Slavs, and some of which had local origins. As an integrated approach to burial traditions indicates, people of the Orthodox faith were buried in this cemetery. According to written sources, the elite from Rus’ arrived in Vilnius at that time. An analysis of anthropological material reveals some features of the social structure of the Orthodox community. [From the publication]

ISSN:
1392-5520; 2351-6534
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/48490
Updated:
2018-12-17 13:29:16
Metrics:
Views: 75    Downloads: 4
Export: