Sugrįžtantys numirėliai : "netradicinė" laidosena Lietuvos Viduramžių senkapiuose
LTViduramžių senkapiuose aptinkami „netradiciniai“ kapai – nukirsdinti mirusieji, palaidoti kniūbsti arba ant šono, – yra ne atsitiktiniai ir ne individualaus pobūdžio. Jų visuma atspindi pagoniškųjų laidosenos tradicijų, papročių bei ritualų tęstinumą. Vadinamieji „netradiciniai“ kapai Viduramžių senkapiuose rodo, kad tuo metu pagoniškasis pomirtinio pasaulio suvokimas, archajiški laidosenos papročiai bei ritualai ir naujos krikščionybės inspiruotos tradicijos egzistavo vienu metu ir ilgą laiką, o tai yra būdinga sinkretinių religinių pažiūrų bendruomenei. Mirusiųjų laidojimas kitokioje padėtyje buvo suprantamas kaip siekis palengvinti mirusiojo dalią kelyje į mirusiųjų pasaulį. Taip pat neordinarinės laidosenos ritualai sietini su nekrofobinio pobūdžio tikėjimais. Nukirsdinti mirusieji – be galvų, galūnių – sietini ne su laidosenos tradicijomis, o su ekshumacija bei palaikų išniekinimu bijant, kad numirėlis nesugrįžtų. Pasak tautosakinių klodų, pas mus tokiais dažniausiai tapdavo ne laiku numirę arba nusidėję. Krikščioniškose bendruomenėse tai siejama su kova prieš vampyrus arba prieš masinių epidemijų metu ligas užtraukusius mirusiuosius. „Besiblaškančios dūšios“, o kartu ir dažniausia laidosenos kniūbsčia arba ant šono priežastis – nelaikė, netikėta, per ankstyva mirtis. Ginklų gausa kniūbsčių palaidotų vyrų kapuose suponuoja mintį, kad tai gali būti žuvusių karių kapai. „Netradicinės“ laidosenos papročiai senkapiuose nyko įsigalint krikščioniškajai pomirtinio pasaulio suvokimo sampratai, taip pat tradicijai laidoti bažnyčių šventoriuose bei pašventintose kapinių erdvėse.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Baltai; Etnokultūra (kultūra, etninė); Griautiniai kapai; Gyvenimas, pomirtinis; Istorija; Istorija (XIII-XIV a.); Kapinynai; Laidojimas; Lietuvių folkloras; Mirusieji; Netradiciniai palaidojimai; Pagoniški/krikščioniški laidojimo ritualai; Papročiai; Pilkapiai; Religiškai sinkretiška visuomenė; Ritualai; Senkapiai; Viduramžiai; Viduramžių Lietuva; Archeology; Balts; Barrows; Burial; Culture, ethnic; Dead; History; History (XIII-XIV c.); Inhumation; Lithuania; Lithuanian folklore; Manner; Medieval Lithuania; Necropolis; Pagan/Christian burial rituals; Religiously syncretic society; Ritual; The Middle Ages; Unconventional burials.
ENThe paper analyses unconventional burials in Christian Lithuania in the 14th-17th centuries. The burials contain either headless or limbless bodies buried with face downwards or on their side; such inhumations are not to be attributed as occasional or entirely exceptive ones. These burials in substance do reflect the continuity of some certain pagan burial rituals and traditions. The great number of so-called unconventional inhumations in the medieval Lithuania depicts the permanent co-existence of both pagan post-existential concepts and rituals and the new Christian ones; such manner of beliefs is significant for a religiously syncretic society. Burial in unconventional position has been understood as alleviation for the dead spirit on its way to the other world. Such rituals are also to be related with necrophobic beliefs as a way of avoiding the return of ineligible dead. The decollated individuals are to be related not with conventional burial traditions, but with desecrative exhumation, caused by the fear of the returning dead. According to Lithuanian folklore, such were untimely passed-away or greatly sinful persons. In Christian societies such posthumous decollations correlated with fight against vampires or with persons which caused pestilences. As the main reason of unquiet spirits, herewith of burials on the face or on a side of the body, should be determined an amiss, unexpected death. The great number of weapons in prone male burials presuppose attributing the latter as the graves of warriors fallen in battle. Unconventional burial traditions gradually vanished due to entrenchment of Christian concept of post-existence as well as due to burials in churchyards and sanctified cemeteries. [From the publication]
- Civitas Rutenica in early Vilnius in the 14th and 15th centuries. The socio-cultural aspect / Rytis Jonaitis. Archaeologia Baltica. 2012, t. 18, p. 256-269, VII-VIII.
- Laidojimas pilkapiuose krikščioniškojoje Lietuvoje / Laurynas Kurila. Lietuvos archeologija. 2019, t. 45, p. 219–264.
- Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje. Istoriografinis aspektas / Gediminas Petrauskas. Archaeologia Lituana. 2014, t. 15, p. 75-92.
- Ligų ir mirusiųjų ryšiai lietuvių folklore / Asta Skujytė-Razmienė. Būdas. 2020, Nr. 5 (194), p. 40-47.
