Darbo našumo, kaip konkurencingumo kriterijaus, įvertinimo žemės ūkyje metodologinis modelis

LTStraipsnyje pateikiama darbo našumo žemės ūkyje, kaip vieno pagrindinio konkurencingumo kriterijaus, taip pat ir veiksnio įvertinimo metodologinio modelio koncepcija ir metmenys. Dėmesys koncentruojamas į konkurencinių pranašumų bei jų veiksnių, atskleistinų darbo našumo lyginamojo vertinimo būdu, identifikavimą ir atskirų darbo našumo parametrų įvertinimo metodologinius skirtumus bei šių skirtumų svarbą empirinių tyrimų rezultatų diskusinei interpretacijai Lietuvos žemės ūkio tarptautinio konkurencingumo kontekste. Modelis fokusuojamas į tris pagrindinius aspektus: 1) tolydaus (veiksmingo, išliekamojo) konkurencingumo žemės ūkyje koncepciją; 2) darbo našumo pokyčių įvertinimo prioritetą, kai į pradinį parametrinių darbo našumo rodiklių įvertinimą žiūrima kaip į "startinės situacijos" tolesnių pokyčių tyrimams etaloninį testavimą: 3) žemės ūkio veiklos rezultatų įvertinimą ir darbo išteklių sąnaudų išmatavimo metodologinį pagrindimą, plačiau išplėtojant pridėtinės vertės ir darbo išteklių / sąnaudų įvertinimo metodologinę interpretaciją, siekiant kiekybiškai išreikšti ir atskleisti pačių ūkių (privačių iniciatyvų) ir tiesioginės paramos gamybai (vyriausybinių iniciatyvų) indėlį į pasiektą darbo našumo lygį. Didelis darbo našumo Lietuvos žemės ūkyje atsilikimas nuo ES senbuvių ir daugelio naujų narių vertinamas kaip viena esmingiausių kol kas menko konkurencinio potencialo determinančių. Į šiokį tokį atsilikimo sumažėjimą per pastaruosius metus žvelgiama kaip į prielaidą santykiniam konkurenciniam pranašumui Lietuvos žemės ūkyje formuotis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo našumas; Pridėtinė vertė; Subsidijos; Tolydus konkurencingumas; Labour productivity; Subsidies; Sustainable competitivenes; Sustainable competitiveness; Value-added.

ENThe suggested methodological model of labour productivity (as competitiveness indicator and factor) evaluation is based on the sustainable competitiveness concept. The paper of methodological approach consists of the following basic arguments: 1) the labour productivity must be measured either by gross output or gross value-added per unit of labour input measured by on full-time equivalent workers ("annual work units" - AWU) but not per worker person. This enables employment on agricultural holdings to be measured by full and part-time and combined employment. By conversion of the numbers of persons employed into full-time equivalent workers ('annual work units' - AWU), the data on working hours gives information on the actual volume of labour devoted to fanning, the only valid measure of the labour contribution to agriculture in view of the scale of part-time working; 2) the model distinguishes among valuation's output or value-added at basic prices, at producer's prices and at purchaser's prices. The comparing of labour productivity measures based on gross output and / or gross value-added at basic prices and at market prices enables to identify the input of private initiative creating and strengthening the competitiveness and eliminates the influence of operating subsidies as government initiative. Statistical and economic data of European Commission assessing the potential competitiveness of Lithuanian agricultural sector (as a whole) vis-is-vis other European Union countries by comparing labour productivity is examined in this paper. Lithuanian performance is significantly lower than the EU average. On either basis, Lithuania lags behind all the former candidate countries except Poland and Latvia (in 2002). [From the publication]