Miško sesių balsas: (ne)žinomos patirtys Dianos Glemžaitės poezijoje

LTStraipsnyje analizuojama Dianos Romualdos Glemžaitės-Bulovienės (1925–1949) paskutiniųjų dvejų gyvenimo metų – brandžiausia – kūryba, rašyta besislapstant, bendradarbiaujant kaip ryšininkei ir tapus partizane. Siekiama nagrinėti šio laikotarpio eilėraščiuose atsiskleidžiančias patirtis kaip poetines partizaninio karo raiškos struktūras ir kelti klausimą apie jų autentiškumo statusą, semantines partizaninės literatūros teksto ribas, karo literatūros skaitymo kodus. Interpretacinė prieiga grindžiama literatūros sociologo Dominique’o Maingueneau aprašytu abipusiu teksto ir konteksto santykiu, tekstų analizei pasitelkiama jo pasiūlyta paratopinės sankabos sąvoka, remiamasi semiotinės analizės principais. Į partizaninės literatūros tyrimus neįtrauktas Glemžaitės kūrybos palikimas iškelia moteriškos autorystės reikšmės klausimą. Laikantis nuostatos, kad partizanų kūryboje egzistuoja nepaneigiamas ryšys tarp eilėraščio kalbančiojo ir tą eilėraštį rašančiojo, tekstų interpretacijai pasitelkiami biografinį diskursą konstruojantys tekstai (atsiminimai, laiškai, archyvinė kūrybos medžiaga, istoriniai tyrimai). Tyrime telkiamasi į patirtis, susijusias su šio laikotarpio Glemžaitės poezijoje išryškėjusia supratimo problema, kuri plėtojasi dviem trajektorijomis: bendrą partizaninio kelio pasirinkimo klausimą bei supratimą ir specifinį – moters pasirinkimą. Pirmuoju atveju atskleidžiamos partizaniško gyvenimo patirtys, įtvirtinamos per mes/jie perskyrą, klajūnystę, benamystę, radikalaus pasikeitimo savivoką ir veiklią tėvynės meilę; antruoju – per tik moterims skirtą vertinimą ir partizanišką motinystę. Šie erdviniai, veikėjų, elgesio modelių ir kt. elementai Glemžaitės poezijoje pasirodo kaip paratopinės sankabos. Raktažodžiai: Diana Glemžaitė, partizanų poezija, paratopinė sankaba, patirtis, moteriška autorystė.

ENThe article examines the most mature works of Diana Romualda Glemžaitė (1925–1949) from the last two years of her life, written while she was living in hiding, working as a liaison, and after she had become a partisan. The experiences revealed in the poems are discussed as structures of poetic expression of the partisan war. The article inquires of their authenticity, the semantic boundaries of partisan literary texts, and the codes for reading war literature. The interpretation is grounded in the reciprocal relationship between text and context suggested by literary sociologist Dominique Maingueneau, drawing on his concept of paratopic shifter and employing the principles of semiotic analysis. Glemžaitė’s literary legacy, which has been omitted from the studies of partisan literature, brings up a matter of the significance of female authorship. Adhering to the premise that in partisan literature there is an indisputable connection between the speaker of a poem and the person who wrote it, the author of the article turns to materials that construct a biographical discourse (memoirs, letters, archival creative materials, and historical research). When interpreting the texts, the focus is on experiences related to the problem of perception that emerged in Glemžaitė’s poetry during the period under consideration, which unfolds along two trajectories: as a general question of choosing the partisan path and understanding that choice, and as a specific one – a woman’s choice. In the first case, the experiences of partisan life are revealed through the us vs them divide, wandering, homelessness, a sense of radical transformation, and an active love of the homeland. In the second case, it is manifested through an evaluation specific to women and partisan motherhood.These spatial elements, characters, behavioral patterns, and other features appear in Glemžaitė’s poetry as paratopic shifters. Keywords: Diana Glemžaitė, partisan poetry, paratopic shifter, experience, female authorship.

• "Aū, neturiu namų". Benamystės išgyvenimas ir jo dvasinė prasmė. Būdas 2020, 4 (193), 22-31.
• Broniaus Krivicko kūrybos žmogus ribinėje situacijoje: literatūrinė Dievo patirtis. Literatūra (Vilnius) 2020, 62 (1), 73-86.
• Bruder Wind und besternte Wege: Natur als Lebenswelt in Diana Glemžaitės Partisanenlyrik. Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen 2017, 25, 110-132.
• Dzūkijos ir Suvalkijos partizanų dienoraščiai: antifikcija ir interpretavimo strategijos. Acta humanitarica universitatis Saulensis 2015, 21, 322-346.
• Išliekanti lyrika: XX amžiaus lietuvių poezijos vidinių struktūrų kaita. Vilnius : Gimtasis žodis, 2006. 215 p.
• Lietuvos partizanų tapatybės dėlionė. Liaudies kultūra 2018, 4, 11-13.
• Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis: partizano sąmonės formavimosi dokumentas. Prace bałtystyczne: język, literatura, kultura 2016, 6, 233-257.
• Moterys ginkluotoje rezistencijoje Lietuvos šiaurės rytuose: Karaliaus Mindaugo partizanų srities atvejis. Genocidas ir rezistencija 2023, 2 (54), 44-74, 146-179.
• Moterys laisvės kovose: tyrimų būklė ir metodologinės įžvalgos. Genocidas ir rezistencija 2023, 2 (54), 12-43, 112-145.
• Parašyta moterų. Vilnius : Alma littera, 2001. 853 p.
• Partizanė: Monika Alūzaitė - moteris laisvės kovose. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2020. 205 p.
• Romantizmo motyvai partizanų ir tremtinių dainose. Tautosakos darbai 2021, 61, 71-96.
• Tarp teksto ir konteksto: sociokritika kaip kompromisas. Colloquia 2013, 31, 13-29.
• Tragizmas ir katarsis Alfonso Nykos-Niliūno ir Broniaus Krivicko eilėraščiuose. Colloquia 2019, 43, 39-60.
• Vyrų ir moterų santykiai Lietuvos partizanų gretose. Genocidas ir rezistencija 2020, 1 (47), 81-96.
• Žemininkų kartos rekonstrukcija: Benediktas Labėnas. Colloquia 2022, 49, 53-74.