Antikinė teisingumo samprata ir jos įtaka Vakarų teisės tradicijai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Antikinė teisingumo samprata ir jos įtaka Vakarų teisės tradicijai
Alternative Title:
Conception of justice in Antiquity and its influence upon the Western legal tradition
Publication Data:
Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005.
Pages:
259 p
Notes:
Bibliografija.
Contents:
Įvadas — 1. Antikinės teisingumo sampratos ir Vakarų teisės tradicijos ryšys — 1.1. Vakarų teisės tradicijos samprata. Tradicijos samprata. Teisės tradicijos samprata. Teisės tradicijos tipai. Termino „Vakarų teisės tradicija“ turinys. Vakarų teisės tradicijos specifiniai požymiai — 1.2. Antikinė teisingumo samprata. Termino „antika“ prasmė. Teisingumo sampratos problema. Universalios teisingumo sampratos suformulavimo galimybė remiantis tomistine metafizika. Teisingumo sampratos ryšys su pasaulėžiūros istorinėmis formomis – mitologija, filosofija, religija. Teisėtumo, teisingumo, gailestingumo sąsajos ir skiriamieji bruožai. Teisingumas kaip teisės principas — 1.3. Antikinės teisingumo sampratos įtaka Vakarų teisės tradicijai — 2. Teisės, įstatymo, teisingumo sinkretizmas mitinėje pasaulėžiūroje — 2.1. Teisingumas kaip kosminės pusiausvyros principas senovės Egipte (Maat) — 2.2. Personifikuotas teisingumas (Temidė, Dikė) graikų mituose. Temidė – pasaulinės tvarkos ir harmonijos deivė. Dikė – baudžiamojo teisingumo deivė — 3. Teisingumo idėjos įgyvendinimo istorinės formos senovės Graikijoje — 3.1. Įstatymų kaip teisingumo įvedimo į socialinę tikrovę vaidmuo Solono reformoje — 3.2. Procedūrinio teisingumo užuomazgos antikinio polio diskusijoje — 3.3. Formos suabsoliutinimo pasekmės politiniame, kultūriniame ir teisiniame polio gyvenime — 4. Teisingumo interpretacija klasikinėje graikų filosofijoje — 4.1. Reliatyvizmo tendencijos ir jų suabsoliutinimas teisingumo sampratoje (sofistai). Nuo kosmologijos link antropologijos. Prigimties ir konvencijos perskyra teisingumo sampratoje— 4.2. Lojalumo įstatymams (teisėtumo) reikšmės pabrėžimas Sokrato mokyme ir gyvenime. Diskusija kaip tariamo žinojimo demaskavimo ir tikrosios tiesos paieškos metodas. Dorybės kaip žinojimo samprata. Geriau mirti, negu pasielgti neteisingai — 4.3. Teisingumo kaip aukščiausiojo gėrio sielai samprata Platono filosofijoje. Teisingumo socialinės reikšmės pabrėžimas. Teisingumo sampratų įvairovė ir siekis ją įveikti. Dialektika, kaip teisingumo esmės atskleidimo metodas. Platono teisingumo koncepcija ir jos ištakos — 4.4. Aristoteliškoji teisingumo samprata. Aristotelio analitika prieš Platono dialektiką. Saikingumas (vidurio siekimas) kaip metodologinis teisingumo įgyvendinimo principas. Teisingumo sampratos konkretinimas įvairių socialinio elgesio formų atžvilgiu. Draugystės (solidarumo) kaip aukštesniojo teisingumo vaidmuo socialiniame gyvenime. Šiuolaikinė Aristotelio teisingumo sampratos interpretacija — 4.5. Teisingo gyvenimo modelis stoikų etikoje. Miesto-valstybės politinės struktūros suirimo įtaka teisingumo sampratos kaitai. Kosmopolitinės visų lygybės koncepcijos reikšmė teisingumo sampratai — 5. Romėnų teisė ir jos ryšys su politiniu, kariniu ir kultūriniu Romos gyvenimu — 5.1. Teisėtumas kaip teisingumo praktinio įgyvendinimo garantas. Teisės kilmė – iš laisvos tautos diskusijos Graikijoje ir teisė – kaip kariškos drausmės užtikrinimo priemonė Romoje. Teisingumo, besiremiančio nuopelnais valstybei, teisinė išraiška— 5.2. Teisingumo sampratos poveikis romėnų teisei. Nuo XII lentelių įstatymų iki Corpus juris. Iustitia ir aequitas – teisės teisingumo kriterijai. Graikiškosios teisingumo sampratos poveikis romėnų teisei — 6. Žydų Penkiaknygė ir monoteistinė teisingumo samprata — 6.1. Teisingumas – iš asmeninio bendravimo su Dievu — 6.2. Dvi teisingumo sampratos koncepcijos Senajame Testamente. Teisingumas kaip Dievo priesakų laikymasis. Teisingumas žmonių tarpusavio santykiuose. Teisingumas kaip soteriologinė Dievo dovana tikinčiam žmogui — 6.3. Krikščioniškoji teisingumo samprata kaip Vakarų teisės tradicijos šaltinis. Krikščionybės formavimosi prielaidos romėniškajame pasaulyje. Dvi teisingumo koncepcijos Naujajame Testamente. Socialinio teisingumo koncepcijos ištakos Šventajame Rašte — 7. Antikinės teisingumo sampratos svarba tolesniam (viduramžių) Vakarų Europos socialiniam teisiniam gyvenimui — Išvados — Literatūra — Summary.
Keywords:
LT
Antikinė teisė; Teisingumas; Vakarų teisė.
Summary / Abstract:

LTTeisingumas – tai pamatinis visuomeninio gyvenimo principas, nustatantis tam tikrus – dorovinius, teisinius, ekonominius, politinius it kt. žmonių elgesio rėmus ir galimybes. Vakarų teisės tradicijoje vieno pagrindinių visuomeninio gyvenimo reguliatorių vaidmuo tenka teisei, todėl šioje tradicijoje itin svarbus teisės teisingumo klausimas. Tačiau šiuolaikiniame teisiniame ir filosofiniame diskurse įsigali teisingumo sampratos reliatyvumo bei jos atskyrimo nuo teisės idėja. Todėl atsakymo į klausimą, kaip gali būti suprantama teisinga teisė ir ar apskritai yra būtinas teisės ir teisingumo ryšys, yra ieškoma šioje monografijoje. Knygoje analizuojama antikinė teisingumo samprata, nes šiame laikotarpyje pradėjo formuotis Vakarų teisės tradicija. Pateikiamos išvados, kuriose teigiama, kad teisingumas laikytas pamatiniu būties principu senovės Egipto kosmologijoje, graikų mitologijoje, Platono ontologinėje, judaizmo bei krikščioniškoje dieviškojo teisingumo ir stoikų prigimtinės teisės koncepcijose. Tokia teisingumo samprata padėjo pamatus teisės ir teisingumo būtino ryšio supratimui. Teisingumas laikomas vienu pagrindinių teisės principų ir šiuolaikinėje jurisprudencijoje. Tai reiškia, kad nuo Antikos laikų Vakarų teisės tradicijoje vyrauja teisingumo, kaip valstybės pamato, vieno pagrindinių teisės tikslų ir teisės principų, samprata.

ENJustice is a principle foundation of public life which establishes certain frames of human behaviour and opportunities (moral, legal, economic, political, etc). Law plays the one of the main roles regulating social behaviour in Western legal tradition, thus there are some especially important legal issues in these traditions. However, contemporary legal and philosophical discourse is dominated by the concept of relative justice and its distinction from the idea of law. Therefore the answer to the question of how just law can be understood and whether law and justice are necessarily connected are the subjects of this dissertation. The monograph analyses the concept of ancient law because the formation of Western legal tradition began during these times. It proposes conclusions which claim that maintaining justice is a fundamental principle in ancient Egyptian cosmology, Greek mythology, Plato’s ontology, Judaism and Christian divine justice and legal concepts of a stoic nature. This understanding of justice aids the understanding of the foundations of law and the understanding of justice necessarily connected with it. Justice is held as one of the main legal principles in modern jurisprudence. This means that Western legal tradition has dominated as the main notion of justice since ancient times as one of the legal aims and legal principles at the foundation of the state.

ISBN:
9955190205
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/44896
Updated:
2014-05-23 20:47:03
Metrics:
Views: 180
Export: