Archaeological ceramics in Lithuania: primary processing

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Archaeological ceramics in Lithuania: primary processing
Alternative Title:
Archeologinė keramika Lietuvoje: pirminio apdorojimo aspektas
In the Journal:
Archaeologia Baltica . 2011, t. 16, p. 30-44
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Archeologijos metodologija'bibliografija; Archeologiniai radiniai; Archeologinė keramika; Keramikos aprašymo lentelės; Keramikos fragmentų savybės; Metodologija; Šukės
EN
Archaeological ceramics; Archaeological finds; Archaeological methodology; Attributes of ceramic fragments; Bibliography; Ceramics description tables; Methodology; Potsherds
Summary / Abstract:

LTKeramikos šukės yra gausiausias tiek Lietuvos, tiek ir daugelio kitų šalių archeologinis radinys. Iš VI tūkstantmečio pr. Kr. – XX a. laikotarpio jų sukaupta mažiausiai milijonas vienetų. Tačiau archeologinių tyrimų ataskaitose jos apibūdinamos labai skirtingai. Keramikos šukių pirminis apdorojimas archeologinių tyrimų ataskaitose šiandien kelia daug problemų. Jos susikaupė per visą ankstesnį archeologijos raidos laikotarpį ir trukdo šias ataskaitas kaip pirminį šaltinį tinkamai panaudoti būsimuose tyrimuose. Tokia padėtis lėmė labai nedidelį Lietuvos archeologų domėjimąsi keramika ir menką jos tyrimų lygį (žr. priedą – iki 2012 m. pasirodžiusių darbų archeologinės keramikos tema bibliografiją). Paskiros labai detalios keramikos studijos platesnio pobūdžio apibendrinimuose (pvz., V. Žulkaus darbas apie Palangos senąsias gyvenvietes) padėties apskritai nekeičia. Nors su keramikos liekanomis susidūrė jau pirmieji Lietuvos archeologinio paveldo tyrinėtojai, iškasamos keramikos šukės detalesnio tyrinėtojų dėmesio nusipelnė tik nuo XIX a. pabaigos.Tik nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradėta visuotinai rinkti keramikos šukes. Iki pat XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios archeologinių tyrimų ataskaitose vyravo tekstinis keramikos šukių aprašymas. XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje tuometiniame Paminklų konservavimo institute susiformuoja keramikos aprašymas lentelėmis (1, 3 pav.), bandoma formalizuoti jos pakraštėlių aprašymą (2 pav.). Paskirų bandymų formalizuoti keramikos aprašymus būta ir daugiau (4, 5 pav.). XX a. paskutiniame dešimtmetyje keramikos šukių aprašymuose pradėtas nurodyti jos svoris, naudojant skersmenų lentelę, dažniau nustatomi indo angos ir dugno skersmenys. Tiek tekstinis, tiek lentelių keramikos šukių aprašymo būdai naudojami iki šiol. Keramikos aprašymo lentelės apskritai yra pažangesnė keramikos aprašymo forma, labiau standartizuota, koncentruojanti informaciją ir taupanti vietą ataskaitoje. Pagrindinis lentelių trūkumas iki šiol yra kiekvieno tyrinėtojo naudojami skirtingi keramikos šukių apibūdinimo požymiai, kurių, peržiūrėjus įvairias naudojamų lentelių formas, galima suskaičiuoti net 36. [...] [Iš leidinio]

ENArticle discusses ceramic fragments and their primary processing at the report level of archaeological explorations. Archaeologists in Lithuania still employ two methods in the description of fragments, text and tables, of which the latter holds most promise. Their wider employment is restricted by the absence of general standards. Out of at least 36 attributes that characterise ceramic fragments, five main ones can be distinguished (ceramic group, type of utensil fragment, diameter, number, weight), and they should be obligatory in every report on archaeological research. [From the publication]

ISSN:
1392-5520, 2351-6534
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/44229
Updated:
2019-02-10 15:26:28
Metrics:
Views: 16    Downloads: 1
Export: