Žmogaus ir gamtos santykis

LTAnalizuojant baltų pasaulėjautą, senovės mąstytojų idėjas, pedagogų gamtamokslio ugdymo patirtį, siekiama atskleisti žmogaus santykio su gamta savitumus vartotojiškoje visuomenėje. Nagrinėjama gamtos tyrinėjimų, žaliųjų klasių kūrimo gamtoje svarba asmenybės dvasiniam ugdymui. Visuomenei įgyvendinant mokymosi visų gyvenimų principų, gamta yra ideali vieta šiems tikslams siekti. Tinkamai organizuota edukacinė ir rekreacinė veikla gamtoje formuoja aplinkai palankų gyvenimo būdų, skatina žmogaus ir gamtos santykių darnų, kartu sudaro sąlygas ugdyti dvasingumą.

• Dorovinio asmenybės ugdymo filosofiniai aspektai.. Logos (Vilnius). 2008, 54 6-14 p.
• Dvasinis ugdymas postmodernėjančioje visuomenėje. Acta paedagogica Vilnensia. 2004, t. 13, p. 44-52.
• Ekologinė etika: ištakos ir dabartis. Vilnius : VU l-kla, 2002. 277 p.
• Evoliucinės etikos tradicija nūdienos kontekste. Problemos. 2007, t. 72, p. 165-177.
• Jaunuolių dvasingumo šiuolaikinės kaitos tendencijos. Acta paedagogica Vilnensia. 2006, t. 17, p. 45-56.
• Medžiai senovės lietuvių tikėjimuose. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 83 p.
• Meniškumo patyrimu grindžiama ugdymo dvasingumo erdvė rengiant specialistą aukštojoje mokykloje. Ugdymo dvasingumas: kolektyvinė monografija. Vilnius: Edukologija, 2012. P. 139-160, 543-544.