Vaikų gąsdinimai XX a. pabaigos – XXI a. pradžios Lietuvoje: tradicinių folkloro praktikų reliktas ar tąsa?

LTStraipsnyje, taikant folkloristinės medžiagos analizės, lyginamąjį ir aprašomąjį tyrimo metodus siekiama į vaikų gąsdinimus pažvelgti iš šiuolaikinės perspektyvos – kokią reikšmę vaikų auginimui ir kokias pakitusias formas šie tekstai yra įgavę šiandien. Tyrimo pagrindą sudaro XX a. pabaigos – XXI a. vaikų gąsdinimai iš Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūrų studijų katedros Etnologijos ir folkloristikos rankraštyno bylos „Vaikų gąsdinimai“ (VDU ER 2304). Jie lyginami su iš įvairių tautosakos šaltinių surinktais tradicinėje lietuvių kultūroje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje gyvavusiais vaikų gąsdinimais. Tyrimas atskleidė, kad nuo XX a. antrosios pusės, keičiantis tradicinei gyvensenai ir vaikų auklėjimui, kinta ir gąsdinimų pobūdis – jie rečiau vartojami, kinta bauginantys subjektai, vaikams pateikiami švelnesnėmis formomis ir yra mažiau mitologizuojami. XX a. pabaigai – XXI a. pradžiai būdingi vaikų gąsdinimai atsiskleidžia kaip dėl gyvenimo aplinkybių permainų tam tikras transformacijas įgavusi šios tradicinės trumposios folkloro formos tąsa. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: vaikas, vaikų auginimas, gąsdinimai, vaikų mitinės baimės, mitinės būtybės.

ENThis article uses folklore analysis and comparative and descriptive research methods to examine children’s frightening expressions from a contemporary perspective, considering their significance in child-rearing practices and the forms these texts have taken today. The study is based on children’s frightening expressions from the late 20th and early 21st century, taken from the file ‘Children’s Frightening Expressions’ (VDU ER 2304) in the Ethnology and Folklore Manuscript Collection of the Department of Cultural Studies in the Faculty of Humanities at Vytautas Magnus University. These are compared with children’s frightening expressions collected from various folklore sources in traditional Lithuanian culture at the end of the 19th century and in the first half of the 20th century. The study revealed that since the second half of the 20th century, changes in traditional lifestyles and child-rearing practices have also altered the nature of frightening expressions. They are used less frequently, the subjects of fear have changed, and they are presented to children in milder forms and are less mythologised. Children’s frightening expressions, which are characteristic of the late 20th and early 21st centuries, reveal themselves to be a continuation of this traditional short form of folklore. This folklore has undergone certain transformations due to changes in living conditions. KEY WORDS: child, children rearing, frightening expressions, children’s mythical fears, mythical beings.

• Bauginantys, žiaurūs ir smurtiniai motyvai tradicinėse lietuvių lopšinėse. Tautosakos darbai 2023, 65, 145-157.
• Iš lietuvių mitologinės leksikos: baũbas bei jo padermė.. Baltistica 2000, 35, 2, 171-191.
• Kitataučių įvaizdis lietuvių folklore. Vilnius : Versus aureus, 2006. 271 p., 4 iliustr. lap.
• Liaudies pedagogikos atspindžiai lietuvių patarlėse, priežodžiuose ir situaciniuose posakiuose. Tautosakos darbai 2016, 51, 161-176.
• Lietuvių religija ir mitologija: sisteminė studija.. Vilnius : Tyto alba, 2008. 277 p.
• Lopšinių ir žaidinimų terapinė vertė. Tautosakos darbai 2012, 43, 49-69.
• Senieji lietuvių šeimos papročiai. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 331 p.
• Šiuolaikinis moksleivių folkloras.. Vilnius : Gimtasis žodis, 2013. 347 p.
• Vaikų baimės jų pačių ir jų tėvų vertinimu. Ugdymo psichologija 2007, 18, 7-15.
• Vaikų gąsdinimai tradicinėje lietuvių pasaulėjautoje. Tautosakos darbai 2016, 51, 177-194.
• Vestimentarinis kodas lietuvių mitologijoje: linai ir lėmimai.. Baltos lankos 1993, 3, 112-151.
• Vilką minim, vilkas čia: lietuvių situaciniai posakiai. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. 541 p.