Aušrininkas dr. Jonas Šliūpas

Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Aušrininkas dr. Jonas Šliūpas
Publication Data:
Vilnius : Žara, 2004.
Pages:
283 p
Notes:
Bibliografija išnašose ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Pratarmė — Leidėjų žodis — Vaikystė (-1872): Pirmieji žingsniai į šviesą; Pas dėdę - kunigą Aloyzą — Mokslo metai, posūkis laisvosios minties keliu (1872-1882): Mintaujos gimnazijoje; Pažiūrų kaita; Rusijos universitetuose; Tautinio darbo užmojai; Laiškai broliui Stanislovui — Lietuvybės žadintojo kelias į JAV (1883-1888): „Aušros“ redaktorius (1883-1885); Misija Varšuvoje; „Unijos“ pastogėje; „Lietuviškasis balsas“ — Laisvamanybės propaguotojas - studentas, gydytojas (1889-1894): Skurdas nepalaužia ryžto; Su kun. A. Burba dėl lietuvybės; Šovinistų išpuoliai ir provokacijos; „Vienybės lietuvninkų“ įžiebti barniai; Priešininkų suokalbiai; M. J. Andriukaičio mirtis; Dėdės pastangos brolėną atversti — Nuo socialistų prie tautinės veiklos (1895-1920): Sandariečių lyderis; Diplomatinės kelionės; Lietuvos nepriklausomybės populiarinimas tarp amerikiečių; Lietuvos atstovas Latvijoje, Estijoje — Gyvenimas Lietuvoje (1921-1944): „Titnago“ spaustuvė; Laisvamanių etinės kultūros draugija; Nenuilstantis Palangos veikėjas; б/III/1936 m.; Visuomenė rėmė suvargusį „Aušros“ redaktorių; Paskutinė kelionė — Atsiminimai: Iš mano gyvenimo; Vytautas Šliūpas; Įdomi asmenybė; Povilas Čibiras; Pasimatymas su dr. J. Šliūpu; Jonas Šliūpas mano prisiminimuose; Atsiminimai apie kun. Aloyzą Šliūpavičių; Jadvyga Juškytė; Dr. Jonas Šliūpas – aušrininkas. Jo gimimo 130-ąsias metines minint — Priedai: Svarbesnės Jono Šliūpo gyvenimo datos; Testamentas; Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas; Archyve esančios dr. J. Šliūpo parašytos ir išleistos knygos; Archyve esančios dr. J. Šliūpo išverstos ir išleistos knygos; Archyve saugomi dr. J. Šliūpo redaguoti periodiniai leidiniai; Paaiškinimai; Žodynėlis; Pavardžių rodyklė.
Keywords:
LT
Jonas Šliūpas; Biografijos; Visuomenės veikėjai; Lietuvių nacionalinis atgimimas; Laikraštis „Aušra“; Klerikalizmas; Laisvamanybė; Tautinė savimonė; Spaudos draudimas; Švietimas; Socialinė lygybė; Bolševizmas; Emigrantai.
EN
Lithuanian national revival; Newspaper „Aushra“, clericalism; Way of free thiking; National consciousness; Prohibition of press; Education; Social equality; The Bolsheviks; Emigrants.
Summary / Abstract:

LTIstoriografas literatūros tyrinėtojas, rašytojas Julius Būtėnas (1908-1997) šią knygą rengė kaip biografinę chrestomatiją. Autoriaus teksto čia mažai. Atliktas daugiau jo, kaip leidinio sudarytojo, darbas. Knygos pagrindas - paties Jono Šliūpo (1861-1944) rašyti atsiminimai, susirašinėjimai su šeimos nariais, bendraminčiais, visuomenės veikėjais. Panaudota ir kitų autorių straipsnių, kuriuos J. Būtėnas kiek kupiūravo, perpasakojo ar komentavo. Straipsniai, memuarinė, epistolinė medžiaga pateikiama skyriuose chronologine tvarka. Laiškai, susirašinėjimai duoda, papildo žinias apie aušrininko atitinkamo laikotarpio darbus, pažiūras, interesus. Išryškėja J. Šliūpo santykiai su kitais žmonėmis, taip pat asmeniniai emociniai išgyvenimai. Įdomiai J. Šliūpo nušviečiama jo vaikystė, jaunystė ir darbingiausias gyvenimo laikotarpis. Menami sunkūs lietuviškosios spaudos draudimo laikai. Matyti, kokia sudėtinga ir pavojinga buvo J. Šliūpo - itin veiklaus, kategoriško, atvirai reiškiančio ir griežtai ginančio savo nuomonę, - veikla. Jis - ir knygų, laikraščių leidėjas, ir draugijų, vadinamų draugystėmis, steigėjas, švietėjas, laisvamanybės propaguotojas, lietuvybės žadintojas, nepriklausomybės idėjų skleidėjas ir gynėjas. Skurde siekiantis mokslo, gebąs pakelti ir pripažinimo sėkmę, ir sunkių išbandymų kartėlį. Nevengiantis kritikuoti aukščiausiosios šalies valdžios, bet prireikus ir kreiptis į ją — vis dėl šviesesnės Lietuvos ateities. Nemaža vietos knygoje skiriama J. Šliūpo ir kunigo A. Burbos santykiams, korespondencijai. Ji kartais atrodo pernelyg asmeniška ir ne tokia svarbi. Tačiau parodo, kad aušrininkas, nors laikė save laisvamaniu, nevengė bendrauti su dvasininkais, siekdamas bendrų patriotinių tikslų.Dr. J. Šliūpo gyvenimo saulėlydžio dienas atsimena jo giminaitis Kazimieras Siliūnas, tuo sunkiu metu buvęs šalia. Apie tai pasakoja Juozas Jakštas (1900-1989) - istorijos daktaras, išsimokslinęs Kauno, Berlyno ir Vienos universitetuose, ilgai gyvenęs Amerikoje. .Atsiminimų“ skyriuje advokatas dr. Aleksandras Mauragis (g. 1909) pateikia įdomių detalių iš 1944 metų. Tada jo ir Šliūpų šeima iš Palangos kartu traukėsi į Vakarus. Apie paskutinį susitikimą prieš J. Šliūpo mirtį rašo prof. Mykolas Biržiška (1882-1962). Savo vaikystės įspūdžiais knygoje su skaitytojais dalijasi dr. J. Šliūpo sūnus inžinierius Vytautas (g. 1930), gyvenantis Kalifornijoje, San Francisko mieste. Jis teigia seniai savo tėvo pavyzdžiu atsidavęs lietuviškai veiklai. Duoda žinių apie paties įkurtą ir plečiantį ryšius su pasaulio kultūros įstaigomis Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvą. Knyga baigiama istoriko Vinco Trumpos (1913-2002) darbu, parašytu dr. J. Šliūpo 130-ųjų gimimo metinių proga. Pats V. Trumpa, kaip teigia prof. Vytautas Merkys, — nepaklydęs išeivių minioje, vis gręžęsis į Tėvynės pusę, į gaivinančius jos kultūros vaisius, prisidėdamas prie jų puoselėjimo. Iš tikrųjų V. Trumpa grįžo į Lietuvą ir poilsio atgulė jau Tėvynės žemėje. Asmenybių Lietuvos istorijai svarbą apibūdinęs išeivijos filosofas ir sociologas Vytautas Kavolis straipsnyje „Pradžios ir pabaigos“, išspausdintame 1980 m. „Metmenyse“, aušrininkus dr. J. Basanavičių ir dr. J. Šliūpą yra pavadinęs XIX a. milžinais. O Julius Būtėnas, nepaisydamas silpstančios sveikatos, matyt, buvo pasiryžęs kuo įvairiapusiškiau nušviesti skaitytojui savo tautiečio, gero pažįstamo, gal net bičiulio, spalvingą asmenybę. [Leidėjo žodis, p. 13-14]

ISBN:
9986341256
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/40947
Updated:
2021-03-10 21:22:12
Metrics:
Views: 66
Export: