Nacistinės Vokietijos kolaborantų bylos sovietinėje Lietuvoje - atvejų analizė

LTStraipsnyje nagrinėjami du baudžiamieji teisminiai procesai, įvykę 1962 m. Lietuvoje, kuriuose mirties bausme buvo nuteisti asmenys, Antrojo pasaulinio karo metu tarnavę Lietuvos policijos batalionuose ir dalyvavę įvairiose batalionų akcijose, taip pat masiniuose civilių gyventojų – daugiausia žydų, žudymuose. 1962-ųjų procesai vyko po 1957–1961 m. Sovietų Sąjungoje įvykdytos baudžiamosios teisės reformos. Reformuotuose baudžiamuosiuose įstatymuose buvo eksplicitiškai uždraustas įstatymų, griežtinančių baudžiamąją atsakomybę, retroaktyvus galiojimas, nustatyti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai ir draudimas skirti mirties bausmę, jeigu maksimalus senaties terminas (15 metų) pasibaigęs. Tirtuose baudžiamuosiuose procesuose asmenys nuteisti už tėvynės išdavimą, pereinant į priešo pusę. Tirtuose procesuose asmenys nebuvo nuteisti už dalyvavimą genocide, suprantant jį taip, kaip genocidas apibrėžtas Genocido konvencijoje. Vertinant faktus, kad į bylas pateikti du slapti dokumentai, priimti dar iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios, leidžiantys teismams netaikyti mirties bausmės pakeitimo į laisvės atėmimą, kad visi asmenys buvo nuteisti mirties bausme, nors baudžiamieji įstatymai tai draudė, ir kad šiuos viešus baudžiamuosius procesus organizavo grupė, susidedanti iš aukščiausių partijos, teisėsaugos ir propagandos atstovų, yra pagrindo manyti, kad šiais procesais galėjo būti siekiama ne tik nubausti su naciais kolaboravusius ir policijos bataliono akcijose dalyvavusius asmenis, bet ir kitokių, kaip antai ideologinių ar propagandinių tikslų. Pagrindiniai žodžiai: tranzitinis teisingumas, genocidas, sovietinė baudžiamoji teisė, grįžtamasis įstatymų galiojimas, teisė į gynybą.

ENThe article examines two criminal proceedings that were conducted in Lithuania in 1962, and were concluded regarding individuals who had served in Lithuanian police battalions during World War II and participated in various battalion campaigns (including the mass killings of civilians, most of whom were Jews) being sentenced to death. The 1962 trials took place after the criminal law reform that was carried out in the Soviet Union in 1957–1961. The new criminal laws explicitly prohibited the retroactive application of laws that increased criminal liability; they also established statutes of limitations for prosecution and prohibited the imposition of the death penalty if the maximum statute of limitations (15 years) had expired. In the criminal proceedings in question, the individuals were convicted of treason for adherence to the enemy. In the trials investigated, the individuals were not convicted of being involved in genocide as defined in the Genocide Convention. The fact that the cases contained two secret documents adopted before the commencement of the trial that allowed the courts not to commute the death penalty to imprisonment, that all of the individuals were sentenced to death even though the criminal laws prohibited this, and that these public criminal proceedings were organised by a group consisting of top party, law enforcement and propaganda officials gives reason to believe that these proceedings may have been intended not only to punish individuals who collaborated with the Nazis and participated in police battalion campaigns, but also for other purposes, such as ideology or propaganda. Keywords: transitional justice, Genocide, Sovietology, Soviet criminal law, retrospective application of laws, judicial independence, right to defence.

• Deconstruction of Soviet deportations in Lithuania in the context of the Genocide Convention. International criminal law review 2021, 21, 3, 588-606.
• Holokausto postsekuliarumas: tarp kritikos ir supratimo. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. 387 p.
• Holokausto teisingumas ir restitucija Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę (1990-2003). Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003. 259 p.
• Istorinio teisingumo bylų sprendimai: kaip lietuviai gynė savo "gentį". Teisė 2021, 121, 62-79.
• Lietuvos teisės istorija. Vilnius : Justitia, 2002. 541 p., [1] žml. lap.
• Lietuvos žydų kelias: nuo XIV amžiaus iki XXI a. pradžios. Vilnius : Alma littera, 2007. 535, [1] p.
• Lietuvos žydų žudynių byla: dokumentų ir straipsnių rinkinys. Vilnius : Vaga, 2001. 823 p.
• Neapykantos ribos: antisemitizmas Lietuvoje 1944-1990 metais. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2022. 509 p.
• Nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas tarptautinėje teisėje bei Lietuvos Respublikos teisėje. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003. 183 p.
• Nusikaltimai žmoniškumui naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Jurisprudencija 2001, 23 (15), 162-173.
• Sovietinės Lietuvos baudžiamosios teisės vertinimas lietuvių teisininkų išeivių darbuose. Jurisprudencija 2011, 18 (2), 455-466.
• Sovietiniai bendrosios kompetencijos teismai Lietuvoje 1940-1941 ir 1944-1953 metais. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013. 191 p.
• Sovietmečio istoriografija: užsienio autorių tyrinėjimai ir interpretacijos. Lietuvos istorijos metraštis 2005, 2003/2, 91-106.
• Teismai ir teisėjai Lietuvoje (1918-2018). Kaunas : Eurispauda, 2018. 770 p.
• Valstybės ir teisės problemos lietuvių išeivijos publikacijose (1944-1990). Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011. 169 p.
• Vasiliauskas vs. Lithuania: battle lost in the war to come?. International Comparative Jurisprudence 2016, 2, 2, 67-71.
• Vokiečių okupuota Lietuva (1941-1944). Vilnius : Mintis, 1998. 606 p.
• Žydai, lietuviai ir holokaustas.. Vilnius : Vaga, 2002. 477 p.