Baudžiamojo persekiojimo raida atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prieš patvirtinant teisinės sistemos reformos metmenų naują redakciją

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Baudžiamojo persekiojimo raida atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prieš patvirtinant teisinės sistemos reformos metmenų naują redakciją
Alternative Title:
Development of criminal persecution after the re-establishment of independence before passage of the guidelines of law system reform (new version)
In the Journal:
Jurisprudencija [Jurisprudence]. 2004, Nr. 61 (53), p. 95-109
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Baudžiamasis persekiojimas; Baudžiamasis procesas; Teisinės sistemos reformos metmenys
EN
Criminal procedure; Criminal prosecution; Framework law on legal system reform
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama, kokia buvo teisinė ir faktinė padėtis vykdant baudžiamąjį persekiojimą šalyje atkūrus nepriklausomybę prieš patvirtinant Teisinės sistemos reformos metmenų naują redakciją, t. y. iki 1998 m. birželio mėnesio. Nagrinėjama nusikaltimų parengtinio tyrimo procesinės formos kaita, apžvelgiamos tyrimą atliekančios institucijos ir kokiomis priemonėmis jos organizavo bei vykdė baudžiamąjį persekiojimą. Dėl labai išaugusio darbo krūvio, mažo atlyginimo ir visiškai neapibrėžtos perspektyvos pritaikyti savo galimybes, daugelis išsilavinusių ir patyrusių tardytojų ir operatyvinės veiklos specialistų perėjo dirbti į kitas institucijas – prokuratūrą, teismus, advokatūrą arba pritaikė savo patirtį privačioje veikloje. Jų vietą užėmė mažesnę patirtį ar išsilavinimą turintys asmenys arba netgi kitų ūkio šakų specialistai. Jie vykdyti tardymo funkcijas buvo rengiami trumpuose kursuose ar netgi pačioje darbo vietoje. Kartu su tardymo padaliniais buvo įkurti ir kvotėjų padaliniai, kurie iš esmės tyrimą pradėdavo ir tęsdavo, kol būdavo nustatytas įtariamas asmuo. Taip pat apžvelgiamos tuo metu vyravusios nuomonės dėl baudžiamojo proceso reformavimo strategijos ir kaip iš tikrųjų reforma buvo įgyvendinama. Pateikiami svarbiausi parengtinio tyrimo institucijų praktinės veiklos rezultatai, baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusių pareigūnų charakteristikos, lyginamos baudžiamąjį persekiojimą reglamentuojančios teisės normos, institutai, subjektai ir kiti elementai.Straipsnio pabaigoje prieinama prie išvadų, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, baudžiamasis persekiojimas buvo reorganizuojamas nuosekliai įtvirtinant valstybės suverenitetą, teisiniame jo reglamentavime padaryta daug pažangių pakeitimų ir papildymų, ypač supaprastinant procesines procedūras, įvedant sumarinį procesą, pertvarkant gynybos institutą, derinant kodekso nuostatas su priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, stiprinant kovą su organizuotu nusikalstamumu, kontrabanda ir apskritai labai padidėjusiu nusikalstamumu. Tačiau tiek koncepcijos, tiek jų praktinis įgyvendinimas nebuvo nuoseklūs ir ne visuomet buvo atsižvelgiama į teisininkų nuomones, atliktų mokslinių tyrimų duomenis. Žiniasklaidoje, mokslinėje teisinėje literatūroje 1990-1997 m. laikotarpiu buvo plačiai diskutuojama apie tinkamiausius baudžiamojo persekiojimo reformos variantus, procesinės formos supaprastinimą. Parengtos ir apgintos disertacijos pateikė prielaidas pamatuotai spręsti iškilusias baudžiamojo persekiojimo problemas, deja, į šiuos šaltinius ne visuomet buvo atsižvelgiama. [Iš leidinio]

ENThe following report presents the analysis of legal/ juridical as well as factual (real) situation in implementing criminal prosecution within the territory of the Republic of Lithuania after the restoration of independence until the ratification of the Draft of the Legislative Framework Reform / Draft of the Legal System Reform (new edition) in June, 1998. The shift of preliminary investigation of criminal procedure, the institutions involved and exercising the inquiry, and the means by which the criminal prosecution was organized and implemented are the issues to be presented in the article as well. Due to considerably increased workload, low wages and vague future perspectives the major part of investigators and awkward squad officials with higher education and proficient experience chose a more "stabilised" work. Thus, they started working as public procurators, lawyers, and barristers or applied their experience in the private sector. These people were replaced by personnel with little experience in criminal prosecution and lower education diploma or even by specialists from other fields. Generally such people only got basic training of interrogation process studies in short courses or were trained in the very workplace. On a basis of subdivisions of inquiry, subdivisions of investigation were established. The officials of the subdivisions of investigation were basically involved in commencing and continuing the investigation process until the real suspect was found. Moreover, the report reviews discussions and opinions that prevailed concerning the reformation strategy of criminal process and the way it was implemented into practice. The primary results of practical work of institutions exercising preliminary investigation, the characteristics of officials implementing criminal prosecution are presented in the report as well.The comparison of the rules of law, institutes, subjects and other components that regulate criminal prosecution is overviewed through the principal of reciprocity. The authors of the report came to the conclusion that after the restoration of independence of the Republic of Lithuania, the reorganization of criminal prosecution was performed in a consistent way embedding the sovereignty of the state. Progressive changes and additions were made in the legal reformation of criminal prosecution, especially in simplifying proceedings, introducing summary judgment procedure, reorganizing the institute of defence, regularizing the provisions of criminal codex with the Constitution of the Republic of Lithuania (adopted in 1992), strengthening defence against organized crime, contraband, and other types of increased crime. However, in isolated periods, practical implementation of the conception was not always consistent. Sometimes the opinion of lawyers, the data of scientific researchers were not taken into consideration. During 1990-1997, extensive debate prevailed in mass media and scientific legal literature concerning optimal reformation variants of criminal prosecution, and simplification of prosedure. Defended dissertations became a significant background in solving problems of criminal prosecution, however, not always these resources were regarded properly. [From the publication]

ISSN:
1392-6195, 2029-2058
Subject Area:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/39257
Updated:
2018-12-17 11:27:57
Metrics:
Views: 8
Export: