Įvykio vietos apžiūra ir įvykio vietos tyrimas: naujas kriminalistinės koncepcijos modelis : disertacija

LTTarp prioritetinių nusikaltimų tyrimo krypčių ypatingą vietą turi būti skiriama įvykio vietos apžiūrai. Neveiksminga ir neefektyvi įvykio vietos apžiūra nulemia ir žemą nusikaltimų atskleidimo lygį bei jų tyrimo problemas. Disertacijoje nagrinėjama įvykio vietos apžiūros teorijos formavimasis ir raida. Yra nagrinėjama įvykio vietos apžiūros praktika Lietuvoje, jos trūkumai bei jų priežastys. Tyrimo eigoje išnagrinėta 590 baudžiamųjų bylų ir apklausta virš 800 teisėsaugos pareigūnų. Tyrimo eigoje nustatyta, kad tradicinė įvykio vietos apžiūros koncepcija jau neatitinka nei dabartinio mokslo, nei praktikos poreikių. Disertacijoje buvo pateikta nauja įvykio vietos apžiūros koncepcija, jos teisinio reglamentavimo pagrindai bei praktinio realizavimo metodika. Disertacijoje įvykio vietos apžiūros yra suskirstytos į tris lygius: paprasta įvykio vietos apžiūra, kvalifikuota įvykio vietos apžiūra ir įvykio vietos tyrimas. Paprasta įvykio vietos apžiūra yra atliekama tiriant nesudėtingus (nesunkius arba akivaizdžius) nusikaltimus. Kvalifikuota apžiūra yra atliekama tiriant sudėtingus (sunkius arba neakivaizdžius) nusikaltimus. Įvykio vietos tyrimas atliekamas tiriant sunkiausius nusikaltimus. Tai savarankiškas procesinis veiksmas, daromas įvykio vietoje, siekiant operatyviai ištirti aktyviais ekspertiniais metodais atskirus pėdsakus, jų visumas ar įvykio situaciją, turint tikslą nustatyti įvykio mechanizmą ar kitas reikšmingas įvykio aplinkybes bei pateikti patikimą informaciją neatidėliotinam įvykio aiškinimui ir įtariamojo nustatymui. [Iš leidinio]

ENA particular importance among priorities of crime investigation shall be attributed to the examination the scene of crime. Inefficient and ineffective examination of the crime scene is a reason of low disclosure level of crimes and their investigation problems. The dissertation studies the formation and development of the theory of inspection of locus delicti, the practice of inspecting the crime scenes in Lithuania, their deficiencies and causes. 590 criminal cases have been studied and more than 800 law enforcement officials have been interviewed in the course of the research. The research shows that the traditional concept of examination of locus delicti does not longer meet the needs of modern science and practice. The dissertation offers a new concept of the examination crime scenes, grounds of their legal regulation and methodology of practical implementation. The dissertation groups examinations of crime scenes into three levels: simple examination of crime scenes, expert examination of crime scenes and investigation of crime scenes. A simple examination of the crime scene is conducted when investigating simple (not serious or evident) offences. An expert examination is carried out investigating complicated (grave or disguised) offences. An investigation of the crime scene takes place when investigating the most severe crimes. It is a separate procedural action, carried out at the crime scene in order to examine individual traces, their entireties or an event situation by operative active expert methods in order to ascertain the mechanism or other important circumstances of the event and provide reliable information for an immediate disclosure of the event and detection of the suspect.

• Apžiūros atlikimo metodika tiriant kontrabandą / Andrej, Gorbatkov. Teisė. 2005, t. 57, p. 38-49.
• Baudžiamojo persekiojimo raida atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prieš patvirtinant teisinės sistemos reformos metmenų naują redakciją / Petras Ancelis, Danguolė Grigolovičienė. Jurisprudencija. 2004, Nr. 61 (53), p. 95-109.
• Daiktų statusas baudžiamajame procese / Petras Ancelis, Eglė Šapalaitė. Jurisprudencija. 2003, Nr. 49 (41), p. 121-139.
• Issues of the theory of criminalistics situations / Snieguolė Matulienė, Rolandas Krikščiūnas. Jurisprudencija. 2011, Nr. 18 (1), p. 345-366.
• Įvykio vietos tyrimo instituto raida : atsiradimo prielaidos, įgyvendinimo problemos ir tobulinimo perspektyvos / Hendryk Malevski. Jurisprudencija. 2006, Nr. 1 (79), p. 65-71.
• Kriminalistika Lietuvoje 1990-2020: nuo naujų paradigmų paieškos iki realizuotų mokslinių koncepcijų ir ateities įžvalgų / Vidmantas Egidijus Kurapka, Henryk Malewski, Snieguolė Matulienė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2020, 24, p. 256-291.
• Po dvidešimties metų... Straipsnio "Kriminalistikos mokslas vykdant teisės reformą Lietuvoje" pėdsakais / Egidijus Kurapka, Hendryk Malevski. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2021, 27, p. 77-90.
• Policijos pareigūnų rengimo vadovėlio recenzija: nauji iššūkiai Lietuvos policijos mokslui : recenzija / Žaneta Navickienė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2018, 21, p. 83-92.
• Reikalavimai techninių priemonių naudojimui baudžiamajame procese / Linas Belevičius. Sąžiningas baudžiamasis procesas: probleminiai aspektai. Vilnius : Industrus, 2009. P. 327-374.
• Specialių žinių taikymas atskleidžiant ir tiriant nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis: būklė ir perspektyvos / Eglė Latauskienė. Jurisprudencija. 2003, Nr. 43 (35), p. 110-121.
• Уголовно-процессуальная деятельность специалиста в Литовской Республике в контексте международного сотрудничества / Гендрик Малевски. Вестник Санкт-Петербургского университета. Право. 2020, 11, 2, p. 414-430.