Językowo-kulturowy wizerunek Żmudzi i Żmudzinów w wybranych tekstach pisanych i mówionych

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Językowo-kulturowy wizerunek Żmudzi i Żmudzinów w wybranych tekstach pisanych i mówionych
Alternative Title:
Linguistic and cultural image of Samogitia and Samogitian people in selected written and spoken texts
In the Book:
Summary / Abstract:

LTStraipsnio tikslas – apibendrinti įvairaus laikotarpio ir turinio šaltiniuose, kuriuose lenkai vertina Žemaitiją ir žemaičius, formuojamus stereotipus bei tų stereotipų evoliuciją iki šių dienų. Taip pat tirta 62 polonistikos studentų atsakymai į 4 klausimus apie svarbiausius žemaičių bruožus literatūros tekstuose. Lingvistinių formuluočių, kuriomis apibrėžiama Žemaitija, tyrimas leidžia konceptualizuoti Žemaitiją. Ji įvardyta kaip „buvusios Abiejų Tautų Respublikos provincija“, „autonomiška žemė, nepriklausiusi nei Lietuvai, nei kuriai kitai šaliai“, „šventa žemė“, „mistinė ir amžina žemė“, „keistas ir tolimas kraštas“ (lenkais save laikiusių vietos diduomenės palikuonių). Būdingiausi žemaičio stereotipai yra: drąsus (kruvinų karų su Kryžiuočių ordinu kontekste), atsidavęs, laukinis, žiaurus. Kresni ir labai stiprūs arkliai (vadinti žemaitukais) arba muzikos instrumentas (žemaičių ragas), išgaunantis aukštus veriančius garsus, buvo karžygio atributai. Žemaitijos dvarų gyventojai pastebėjo karštą žemaičių būdą, įžeidumą (piktesni už gyvates), bet ir flegmatiškumą, paprastumą, atvirumą, minties vangumą. Apklausti studentai žemaičius siejo su nacionalinių kovų etosu, krašto gynyba, jų charakteristikas jie siejo su Henriko Senkevičiaus „Kryžiuočiais“ ir Adomo Mickevičiaus „Gražina“.Reikšminiai žodžiai: Lenkakalbė Lietuva; Vertybinių sprendimų verbalizacija; Žemaitija (Samogitia); Žemaičiai; Lauda; Samogitia; Samogitians; Value judgement verbalization.

ENThe paper aims to summarise the stereotypes formed in the sources from different periods and of different content, in which Poles evaluate Samogitia and Samogitians, as well as the evolution of these stereotypes until present. The paper also analysed responses of 62 students of Polish linguistics to four questions about the main features of Samogitians in literary texts. The research of linguistic formulations which define Samogitia allows conceptualising Samogitia. It is named as “the province of the former Polish-Lithuanian Commonwealth”, “an autonomous land which did not belong to either Lithuania or any other country”, “a holy land”, “a mystic and eternal land”, “a strange and distant land” (by the offspring of local nobility who considered themselves to be Poles). The most typical stereotypes about Samogitians are: bold (in the context of bloody wars against the Teutonic Order), committed, savage, cruel. Stocky and very strong horses (called žemaitukai) or a musical instrument (Samogitian horn) that produces a high piercing sound were the attributes of a hero. Samogitian manor inhabitants noticed the quick temper, touchiness (fiercer than snakes), and stolidity, simplicity, openness and indolent thinking of Samogitians. The surveyed students related Samogitians to the ethos of national fights, national defence, and associated their characteristics with Henrikas Senkevičius’ “Kryžiuočiai” [The Teutonic Order] and Adam Mickiewicz’s “Grażyna”.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/37981
Updated:
2016-07-21 16:21:34
Metrics:
Views: 33
Export: