Dziedzictwo kultury szlacheckiej na byłych Kresach północno-wschodnich Rzeczypospolitej : ginąca część kultury europejskiej

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Dziedzictwo kultury szlacheckiej na byłych Kresach północno-wschodnich Rzeczypospolitej: ginąca część kultury europejskiej
Alternative Title:
  • Bajorų kultūros paveldas buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje: nykstanti Europos kultūros dalis
  • Heritage of gentry culture in the former Grand Duchy of Lithuania: a vestigial aspect of European culture on the verge of total extinction
Publication Data:
Warszawa : Slawistyczny Ośrodek Wydawniczy, 2007.
Pages:
473 p
Notes:
Bibliografija ir rodyklė.
Contents:
Słowo od Autorek — Rozdział wstępny: Szlachta litewska jako przedmiot badań; Kresy i pogranicze - pojęcia polisemiczne; Charakterystyka pogranicza słowiańsko-bałtyckiego; Charakterystyka materiału i podejście metodologiczne; Co wiemy o szlachcie litewskiej — Charakterystyka ośrodków szlacheckich: Ośrodek grodzieński; Ośrodek kowieńsko-żmudzki — Dziedzictwo kultury: Podstawowe pojęcia zastosowane w pracy; Tożsamość wspólnoty szlacheckiej; Dziedzictwo postaw i pamięci — Dziedzictwo języka: Między tradycją a innowacyjnością. Etykieta językowa w korespondencji szlachty litewskiej (XIX-XX w.); Status polszczyzny szlacheckiej na terenie Litwy i Białorusi; Wybór cech uznawanych w literaturze przedmiotu za charakterystyczne dla socjolektu szlachty litewskiej; Socjolekt szlachecki w korespondencji szlachty litewskiej (XIX-XX w.); Cechy socjolektu szlacheckiego zachowane w języku mówionym i tekstach folklorystycznych; Zestawienie cech socjolektalnych kontynuowanych w wariancie szlacheckim w obu ośrodkach — Zakończenie — Aneks (wywiady) — Bibliografia — Wykaz nazw miejscowości — Streszczenia — Archiwum fotograficzne.
Keywords:
LT
20 amžius; Lenkija (Poland); Lietuva (Lithuania); Genealogija. Heraldika / Genealogy. Heraldry; Kultūros paveldas / Cultural heritage; Bajorai. Didikai. Valdovai / Gentry. Nobles. Kings.
Reviews:
Recenzija leidinyje Acta Baltico-Slavica. 2008, Nr. 32, p. 243-250
Summary / Abstract:

LTLietuvos bajorai iki Antrojo pasaulinio karo sudarė uždarą, homogenišką grupę, kuri kultūriniu požiūriu labai skyrėsi nuo valstiečių. Stiprus vidinės vienybės jausmas ir siekis išlaikyti luomo skirtumus būdingas visai bajorijai, gyvenusiai buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Tokios nuostatos esmė –bajorų įsitikinimas, jog jų kultūra esanti ypatinga, daug pranašesnė negu valstiečių kultūra. Bendruomenės pojūtis, homogeniškumas, identitetas, garbė, religingumas – tai svarbiausi bendri bajoriškos kultūros bruožai, liudijantys jos kultūrinį konservatyvumą. Valstiečius ir bajorus jungia Mergelės Marijos ir šventųjų kultas, kelionių į šventąsias vietas tradicijos bei dalyvavimas atlaiduose. Dar vienas bendras Lietuvos, Mazovijos ir Palenkės turtingųjų bei smulkiųjų bajorų bruožas – tai išsilavinimo siekis, apsiskaitymas bei pastangos dalyvauti aukštojoje kultūroje. Lietuvos bajorai nuo Mazovijos ir Palenkės bajorų skiriasi tik tuo, kad gyvena už Lenkijos ribų, kitų etninių/tautinių kultūrų apsuptyje. Lenkų kalba nuo seno buvo ne tiktai tautybės, bet ir bajorystės atributu. Siekis išsaugoti savo luomo savitumą, stipri lenkiška savimonė, garbės samprata sąlygojo bajorijos uždarumą, jos nepalankų požiūrį į ne lenkų kilmės žmones bei nenorą suprasti kitų etninių grupių siekius. Paribio situacijoje atsidūrusi Lietuvos bajorų kultūra tampa savotiška lenkų tautinių vertybių sankaupa. Kita vertus, atsiranda grėsmė, kad nacionalistinių pažiūrų sluoksniai gali tyčia tendencingai traktuoti bajorijos puoselėjamas idėjas ir vertybes. Antrasis pasaulinis karas ir po jo sekęs socializmo laikotarpis nutraukė bajoriškos kultūros tęstinumą, o bajorų bendruomenė buvo fiziškai sunaikinta, išsklaidyta. Todėl ypač svarbu surinkti žodinį bajorų kultūros paveldą.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos bajorijos istorija; Lenkijos pakraščių istorija; Lietuvos didžiosios kunigaikštysės istorija; History of lithuanian nobility; History of peripery of Pland; History of Grand Duchy of LIthuania.

ENBefore World War II Lithuanian nobility was a closed homogeneous group, which, from the cultural point of view, differed a lot from peasants. The strong feeling of unity and the aspiration to preserve the exceptionality of the cast was typical for all noblemen residing in the territory of the former Grand Duchy of Lithuania. The core characteristic of this was their conviction that their culture is special. The feeling of community, the homogeneity, identity, honour and religiosity were the most important common characteristics of their culture. Peasants and nobility were united by the cult of the Virgin Mary and the saints, traditional trips to saint places and participations in feasts. Another common characteristic feature of rich and minor noblemen of Lithuania, Mazovia and Podlachia was their aspiration for education. Lithuanian noblemen differed from noblemen of Mazovia and Podlachia, since they lived outside Poland among other cultures From the earliest times, the Polish language was a sign of nationality and nobility. The aspiration to preserve the peculiarity of their caste, strong self-conscious of the Polish, and the perception of honour determined the fact that noblemen lived in closed communities, did not favour people of origin other than Polish and were reluctant to understand aspirations of other ethnical groups. The culture of Lithuanian nobility living on the periphery becomes a peculiar collection of Polish national virtues. On the other hand, there was a peril that nationalistically spirited layers could deliberately interpret ideas and virtues fostered by noblemen. World War II and the following period of socialism ended the life of nobility, and the community of noblemen was physically destroyed and scattered.

ISBN:
9788389191632
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/26012
Updated:
2021-01-07 22:40:09
Metrics:
Views: 35
Export: