Šventųjų relikvijos ir jų gerbimas Lietuvoje (1387-1655)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Šventųjų relikvijos ir jų gerbimas Lietuvoje (1387-1655)
Alternative Title:
The Relics of the Saints and Their Worshiping in Lithuania (1387-1655)
In the Book:
Keywords:
LT
Šventieji; Relikvijos
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama viena svarbiausiųjų šventųjų kulto dalių – šventųjų relikvijų gerbimas, į Lietuvą atėjęs nuo 1387 m. Tačiau žinių apie tai trūksta, jų pagausėja XVI a. pab.–XVII a. pradžioje. Straipsnio tyrimo objektas – relikvijos Katalikų Bažnyčioje. Šventųjų relikvijos skirstomos į žymias (insignes) ir nežymias (non insignes). Apie pastarąsias žinios istoriniuose šaltiniuose menkos ir ne visada patikimos. Daugiau dėmesio skirta žymioms – negausioms ir ypatingoms –šventųjų palaikų dalims. Viduramžių Lietuvoje praktiškai nebūta viso šventojo kūno relikvijų. Išimtis – šv. Kazimiero palaikai (jo relikvijos gerbimui iškeltos XVII a. kanonizavus Kazimierą). Kitos viešai išstatomos šventųjų relikvijos buvo nevietinės kilmės. Viena pirmųjų – krikšto proga Krokuvos kapitulos Vilniaus katedrai padovanota šv. Stanislovo relikvija. Apie kitas XIV–XV a. relikvijas duomenų nėra. XVI a. pradžioje keletas šventųjų relikvijų didžiojo kunigaikščio Aleksandro prašymu popiežiui leidus buvo atgabenta iš Romos, kai kurias padovanojo Vilniaus vaivada A. Goštautas. Dalis žymių relikvijų Lietuvoje atsirado praūžus relikvijoms pražūtingai Reformacijos bangai. Po to sekusį relikvijų badą „kompensavo“ naujovė – „katakombų šventųjų“ relikvijos kaip savotiškas liudijimas, kad Romos Bažnyčia yra vienintelė tikroji apaštalų įpėdinė. Pirmieji jas į Lietuvą atgabeno jėzuitai, nuo jų stengėsi neatsilikti vyskupai ir net kai kurie didikai. Daugumas relikvijų šių dienų nepasiekė. Išliko tik sarkofagas su šv. Kazimiero palaikais, keletas relikvijorių. Bene daugiausia likę šv. Martinijono pėdsakų. [Iš leidinio]

ENThe article analyses one of the most important parts of the cult of the sainthood – worshiping the relics of Saints that came to Lithuania in1387. Related knowledge is rather scarce. The object of the research is the relics in a Catholic Church. The relics of Saints are classified into significant ones (insignes) and insignificant ones (non insignes). The information about the latter in historical sources is not always reliable. More attention is paid to the significant – rare and special – relics of Saints. In the Middle Ages, Lithuania had virtually no relics of entire bodies of Saints. The relics of St. Casimir are an exception (his relics were raised for worshiping in the 17th c.). Other publicly displayed relics were not of local origin. One of the first was a relic of St. Stanislaw presented to a Vilnius cathedral by the chapter of Krakow on the occasion of a baptism. In the 16th c., several relics of Saints were brought from Rome on application of Grand Duke Alexander with the permission of the Pope. Some of the relics were presented by Palatine of Vilnius A. Goštautas. Some famous relics found their way to Lithuania after the wave of Reformation. The famine of relics that followed was compensated by the novelty that the relics of the saints of the catacombs were accepted as a testimony of the Roman church being the only true heir of the saint apostles. The first to bring them to Lithuania were Jesuits. The majority of the relics have not survived until today. Only a sarcophagus with the relics of St. Casimir remains as well as several reliquaries.

ISBN:
9955-656-15-8
Subject Area:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/3662
Updated:
2013-04-28 15:56:02
Metrics:
Views: 4