Lietuvių moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pirmojoje pusėje

LTNaudojant lyginamąjį, analizės istorijos metodus, monografijoje apžvelgtos moterų judėjimų ištakos ir raida aplinkiniuose kraštuose (Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje). Tai leido nustatyti bendraeuropinius ir tuo pat metu išskirti lokalius lietuvių moterų judėjimo bruožus. Darbe lietuvių moterų judėjimas suskirstytas į keturis etapus: 1) ankstyvasis judėjimas (XIX a. antroji pusė–1905 m.); 2) moterų įpilietinimo (1905–1919 metai); 3) moterų politinių teisių realizavimo bei 4) moterų politinių teisių apribojimo etapai. Monografijoje išsiskiriamos lietuvių moterų judėjimo ideologinės srovės, aptariama jų tarpusavio bendradarbiavimo ir konkuravimo problema. Dar viena problema – politinių teisių suteikimas moterims. Pasiremiant archyviniais šaltiniais, darbe įrodyta, kad politinės teisės lietuvėms buvo suteiktos dviem etapais: dalinės – 1918 m. gruodžio mėn. kai galėjo būti renkamos tik į savivaldą, o visiškos 1919 m. lapkričio mėn. Išlikusi epistoliarinė medžiaga liudija, kad praktikoje realizuoti politines teises moterims sekėsi kur kas sunkiau. Tam įtakos turėjo konservatyvus visuomenės požiūris bei politinių partijų sukurta rinkimų į seimus ir savivaldybių tarybas sistema. Dažnai rinkimų kampanijose kandidatų sąrašuose moterys buvo įrašomos antrajame dešimtuke. Tai vaizdžiai iliustruoja parengtos rinkimų kampanijų diagramos. [Iš leidinio]

ENUsing the comparative and analytic methods in history, the monograph gives an overview of the outset and development of women’s movements in surrounding regions (Poland, Latvia, Estonia, Finland, Russia and Belarus). This has allowed establishing general European and also local features of the Lithuanian women’s movement. In the paper the Lithuanian women’s movement is divided into four stages: 1) early movement (second half of the 19th century-1905); 2) women acquiring civic rights (1905-1919); 3) realisation of women’s political rights and 4) restriction of women’s political rights. The monograph highlights ideological trends in the Lithuanian women’s movement and discusses the problem of their mutual cooperation and competition. Another problem is granting of political rights to women. Based on archives, the paper proves that political rights were granted to Lithuanian women in two stages: partial rights – in December 1918 when they could only be elected to municipal bodies and full rights – in November 1919. The preserved epistolary materials witness that in practice women faced many more difficulties in realising their political rights. This was determined by conservative views of the public and the system of elections of political parties to parliaments and municipal councils. Often women were in the second ten in lists of election candidates. This is vividly illustrated in diagrams of election campaigns.