Gediminaičių kunigaikštystės LDK pietinėse žemėse XIV-XV a.

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Gediminaičių kunigaikštystės LDK pietinėse žemėse XIV-XV a
Alternative Title:
Gediminid duchies in the southern lands of the GDL in the 14th - 15th centuries
In the Journal:
Lietuvos pilys. 2009, 4 (2008), p. 5-17
Keywords:
LT
Gediminaičiai (Gediminas dynasty, Gediminids); Gediminas, apie 1275–1341, Lietuvos didysis kunigaikštis; Baltarusija (Belarus); Lenkija (Poland); Lietuva (Lithuania); Ukraina (Ukraine); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Tarptautiniai konfliktai. Karai / International conflicts. Wars; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. LDK (XIII a. – 1569) / Grand Duchy of Lithuania. GDL.
Summary / Abstract:

LTDarbe apžvelgiamos trys į LDK sudėtį įėjusios Pietų Rusios žemės: Voluinė, Kijevas ir Podolė. Jos yra išskirtinės nagrinėjant Gediminaičių dinastijos narių vidaus santykius. Nors ryšius su pietvakarių Rusia LDK užmezgė dar iki Gediminaičių dinastijos įsigalėjimo, įsitvirtinimas šioje teritorijoje susijęs su Gedimino valdymu. Šiuolaikinėje istoriografijoje šio proceso chronologija yra menkai žinoma. Gediminaičių dinastijos atstovų kunigaikštysčių steigimasis Pietų Rusioje yra sunkiai datuojamas dėl šaltinių trūkumo. Galima būtų spėti, kad tarp 1323 ir 1331 m. Kijevą valdė Gedimino brolis Teodoras; apie 1331 m. ar kiek vėliau Liubartas vedė Voluinės kunigaikščio dukterį ir pateko į Haličo–Voluinės kunigaikščių dinastinę sistemą; vėliausiai buvo užvaldyta Podolės žemė, tai turėjo įvykti po Mėlynųjų Vandenų mūšio. Gediminaičių kunigaikštystėms Voluinėje, Kijeve ir Podolėje susidarė galimybė išaugti į atskirus giminių lizdus, tačiau tam nebuvo lemta įvykti, nes Vytautas pašalino visų trijų žemių kunigaikščius. Tik Kijeve beveik po pusės amžiaus jį valdžiusiai šakai tėvoninės teisės buvo sugrąžintos, tačiau tai netruko ilgai. Voluinėje vykusios Liubarto palikimo dalybos po šio mirties sumenkino tos šakos lyderio pozicijas ir jis išlaikė tik mažąją dalį palikimo. Podolėje aiškiai matyti senjorato sistema. Nors žemėje buvo keletas kunigaikštysčių, tačiau vienas iš Karijotaičių visada atlikdavo lyderio vaidmenį ir atstovaudavo kitiems. Šioje dinastijos atšakoje iki pat XV a. pradžios lyderio pozicijas užėmė tik Karijoto sūnūs, neužleisdami valdžios jaunesniajai kartai.Reikšminiai žodžiai: Gediminaičiai; Gediminas; Haličo-Voluinė; Kijevas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Liubartas; Mėlynųjų Vandenų mūšis; Pietvakarių Rusia; Pietų Rusia; Podolė; Rusia; Rusios valstybės; Voluinė; Gediminas; Gediminid; Gediminids; Kiev; Liubartas; Of South Ruthenia; Podolia; Southwest Ruthenia; The Gediminid dynasty; The Grand Duchy of Lithuania; Volhynia; Volyn.

ENThe work reviews three South Ruthenian regions in the Grand Duchy of Lithuania: Volhynia, Kiev and Podolia. These lands are exceptional when analysing the internal relations between members of the Gediminids dynasty. Although the Grand Duchy of Lithuania established contacts with South Ruthenia before the emergence of the Gediminids dynasty, the establishment on this theory is related to the rule of Gediminas. There is little data about the chronology of this process in modern historiography. It is difficult to date the establishment of representatives of the Gediminids dynasty in South Ruthenia because of the shortage of sources. It can be presumed that within the period from 1323 to 1331 Kiev was under the reign of Fiodor – Gediminas’ brother, and later Liubartas married a daughter of the Duke of Volhynia and was included into the dynasty system of dukes of Galicia and Volhynia, and finally, Podolia was occupied. Gediminids’ duchies in Volhynia, Kiev and Podolia received the opportunity to grow into separate branches of families; however, this did not happen, since Vytautas eliminated all the dukes of the three lands. Kiev was the only land where the rights of the dukes once ruling over the land were returned, however, this did not last long. In Volhynia, the division of Liubartas’ legacy after his death diminished the positions of the leader of the branch. In Podolia, the system of seniority prevailed. Although there were several dutchies in the region, however, one of the Karijotaičiai was the leader and represented the others. In this branch of the dynasty the sons of Karijotas had the leading positions and did not give the way to the younger generation until the very 15th century.

ISSN:
1822-4326
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/23871
Updated:
2022-02-26 13:48:05
Metrics:
Views: 88
Export: