Independent regulatory agencies : possibilities to identify the pecularities of their activity and their position in the system of Lithuanian public administration bodies

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Independent regulatory agencies: possibilities to identify the pecularities of their activity and their position in the system of Lithuanian public administration bodies
Alternative Title:
Nepriklausomos reguliavimo institucijos: veiklos ypatumų ir vietos Lietuvos viešojo administravimo institucijų sistemoje nustatymo galimybės
In the Journal:
Socialinių mokslų studijos [Societal Studies]. 2009, Nr. 3, p. 333-349
Keywords:
LT
Administravimo institucijos; Nepriklausomumas; Reguliavimas; Reguliavimo institucijos; Viešojo; Viešojo administravimo institucijos.
EN
Independency; Public administration institutions; Regulation; Regulatory agencies.
Summary / Abstract:

LTKelis dešimtmečius iš eilės vyksta reguliavimo institucijų plėtra visame pasaulyje. Lietuvoje taip pat egzistuoja tokios institucijos, pvz., Lietuvos Bankas, Ryšių reguliavimo tarnyba, Konkurencijos taryba ir kt. Tačiau mūsų šalyje šioms institucijoms nėra taikomas joks jas apibrėžiantis terminas. Lietuvos mokslininkų straipsniuose šios įstaigos įvardijamos kitos Seimo formuojamos institucijos arba kontrolės funkcijas vykdančios institucijos, arba Lietuvos Respublikos Seimo sudarytos bei jam tiesiogiai atskaitingos institucijos, arba institucijos, atskaitingos ir atsakingos Seimui arba Respublikos Prezidentui, arba kiti centriniai subjektai. Oficialiame Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje šios institucijos yra įvardytos Seimui atskaitingomis institucijomis. Vakaruose šie terminai yra dar įvairesni, pavyzdžiui, quango, NDPB, EGO, SAO. Tačiau Vakarų mokslinėje literatūroje dažniausiai vartojamas nepriklausomos reguliavimo agentūros terminas (IRA – independent regulatory agency). Nepaisant organizacinės nepriklausomų reguliavimo institucijų įvairovės, Vakarų mokslininkai skiria bendrus bruožus, būdingus minėtoms institucijoms. Pirma, šioms institucijoms kompetencija suteikiama įstatymais, taip pat jos vykdo įstatymus. Antra, organizaciškai jos yra atskirtos nuo vykdomosios valdžios institucijų. Trečia, jų nariai neturi būti renkami ir jų vadovai negali būti renkami pareigūnai. Minėta, Lietuvoje įprasta jas vadinti Seimui atskaitingomis institucijomis, nors tokių institucijų sistema apima ir subjektus, kurie nėra laikytini viešojo administravimo subjektais (pvz., teisėsaugos, ikiteisminio tyrimo institucijos), taip pat ir reguliavimo subjektais (pvz., patariamosios institucijos arba kontrolės institucijos). Įdomu ir tai, jog reguliavimo funkcijas vykdo ir vykdomosios valdžios institucijų sistemai priklausantys subjektai.Tai apsunkina galimybes apibrėžti Lietuvos reguliavimo institucijų sistemą bei suvokti šių institucijų veiklos ypatumus. Nors Vakarų mokslininkai kartais abejoja, ar reguliavimo institucijos priklauso viešajam sektoriui, vadinamajam "pilkosios zonos" sektoriui ar privačių interesų vyriausybės sektoriui, dauguma minėtų Lietuvos institucijų veikia viešojo administravimo sričių ribose, nes atlieka administracinį reglamentavimą, teikia administracines paslaugas, administruoja viešųjų paslaugų teikimą. Kokia pagrindinė priežastis atsirasti nepriklausomoms reguliavimo institucijoms ir kodėl politikai turėtų būti suinteresuoti jų steigimu? Pirmiausia, perduodami reguliavimo funkciją atskiroms institucijoms ir juose dirbantiems atitinkamos srities profesionalams, politikai padidina reguliavimo patikimumą. Antra, tokių institucijų nepriklausomumas neleidžia keistis reguliavimo politikai taip dažnai, kaip keičiasi politinė dauguma. Trečia, nepriklausomos reguliavimo institucijos, kaip teigia F. Gilardi, paplito tarptautiniu mastu, nes vienų institucijų steigimas vienoje šalyje skatina tokio paties statuso institucijų steigimą kitoje šalyje. [Iš leidinio]

ENOver the past twenty years regulation has gained an unprecedented place in European countries. In effect, the rise of regulation has been accompanied by the rise of a new type of institutions, namely independent regulatory agencies. Western scholars use a lot of terms in defining this type of institutions, i. e. QUANGO (quasi-autonomous nongovernmental organization), NDPB (non-departmental public body), EGO (extra-governmental organization), NGO (non-governmental organization), QAO (quasi-autonomous organizations), SAO (semi-autonomous organization). But the most frequent term is IRA (independent regulatory agency). They define this type of institutions as public organization with regulatory powers that are neither elected by the people, nor directly managed by elected officials. M. Thatcher reveals certain requirements for inclusion as an IRA. First, the agency has its own powers and responsibilities given under public law; second, it is organizationally separated from the institutions of executive power; and finally, it is neither directly elected nor managed by elected officials. Additionally, they implement quasi-legislative and quasijudicial functions. There are such institutions in Lithuania, too. For example, the Competition Council, the Communications Regulatory Authority, the Securities Commission of the Republic of Lithuania, the National Health Board, etc. Scientists, politicians, and public servants entitle them as institutions accountable to the Parliament or President. The authors of this article try to answer to some questions. First, what is regulation and what is an independent regulatory agency? Second, why regulatory agencies must be insulated from political influence? Third, how is it possible to define the organizational form of such institutions in Lithuania? Fourth, what is the exact place of such institutions in the system of public administration bodies of Lithuania?. [From the publication]

ISSN:
2029-2236; 2029-2244
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/23186
Updated:
2018-12-17 12:34:17
Metrics:
Views: 54
Export: