Veiksmažodžio šaknies trinarės inicialės ypatumai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Veiksmažodžio šaknies trinarės inicialės ypatumai
Alternative Title:
Peculiarities of three-member initial consonant clusters in the verbal root
In the Journal:
Kalbotyra . 2005, t. 54 (1), p. 73-82
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Latvių kalba; Inicialė; Šaknis; Fonotaktika; Priebalsiai; Lietuvių kalbos fonotaktika; Veiksmažodis
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojami veiksmažodžio šaknų pradiniai junginiai, nustatomas jų inventorius, aptariamas produktyvumas ir vartojimo dažnumas tekstuose, gauti duomenys lyginami su lietuvių ir latvių vardažodžių iniciale. Ištyrus 1085 veiksmažodžių šaknis, paaiškėjo, kad lietuvių kalbos pradinių junginių pasiskirstymas pagal produktyvumą patvirtina D. Grinbergo išvadą, jog sudėtingesni priebalsių junginiai retesni už paprastesnius. Tiek lietuvių, tiek latvių trinarių junginių tyrimo duomenys rodo, kad jų inventorius ir produktyvumas palyginti menkas. Lietuvių veiksmažodžiams būdingi 7, lietuvių vardažodžiams 5, latvių vardažodžiams 3 priebalsių junginiai. Kiek dažnesni yra spr-, skr- ir skl- junginiai. Latvių vardažodžių trinarės inicialės šiek tiek produktyvesnės. Inicialės minkštumą dažniausiai lemia pozicija. Suminkštintos priebalsių grupės perpus dažnesnės negu kietosios. Distinktyvinis minkštumas būdingas tik 3 šaknims. Priebalsiai junginiuose derinami pagal balso stygų veiklą. Visuose trinariuose junginiuose S ir T poklasio priebalsiai yra duslūs. Tas pats pasakytina apie lietuvių ir latvių vardažodžių iniciales. Pagal dažnumą tekstuose gerokai išsiskiria spr- junginys. Kiti junginiai vartojami kur kas rečiau. Trinares iniciales turinčių veiksmažodžių dažnumas tekstuose taip pat gana nevienodas. Pats dažniausias – spręsti, tačiau yra tokių, kurie tekstuose pasitaiko labai retai arba apskritai nevartojami. Todėl realiai dabartinėje kalboje vartojama kur kas mažiau veiksmažodžių negu pateikiama žodyne [Iš leidinio]

ENThe article analyses the initial consonant clusters in roots of verbs, establishing their inventory, discussing their productivity and frequency of use in texts. This is compared to initial consonant clusters in Lithuanian and Latvian nouns. The investigation of 1,085 verbal roots showed that the distribution of initial combinations according to their productivity in Lithuanian supported D. Greenberg's conclusion that more complex consonant combinations occurred less frequently than simpler ones. The research results of both Lithuanian and Latvian three-member clusters showed that the inventory and productivity of such clusters was rather poor. Only seven were in Lithuanian verbs, and five in Lithuanian nominals, three in Latvian nominals. Somewhat more frequent were the clusters spr-, skr-, skl-. Nominal three-member initial clusters in Latvian are slightly more productive. Palatalisation of the initial consonants is mostly determined by position. Palatalised consonant groups are fifty percent more common than unpalatalised. Lexically distinguishing palatalisation occurs in only three roots. According to its frequency in texts, the cluster spr- noticeably stood out. Other three-member clusters were used somewhat less often. The frequency of verbs with three-member consonant groups was also unequal. The most frequent appeared to be spręsti ('to solve'). Hence, fewer verbs are used in real present-day language than are listed in the dictionary [From the publication]

ISSN:
1392-1517
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/2220
Updated:
2018-12-20 23:05:23
Metrics:
Views: 8    Downloads: 3