Apie vieną pasaulio modelio fragmentą : orus valdančios būtybės lietuvių ir vokiečių frazeologijoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Apie vieną pasaulio modelio fragmentą: orus valdančios būtybės lietuvių ir vokiečių frazeologijoje
In the Journal:
Filologija. 2007, Nr. 12, p. 66-84
Keywords:
LT
Frazeologizmai. Frazeologija / Phraseologisms. Phraseology; Leksika. Kalbos žodynas / Lexicon; Liaudies kultūra / Folk culture; Mitologija / Mythology; Semantika / Semantics; Vokiečių kalba / German language.
Summary / Abstract:

LTŠis straipsnis skirtas frazeologinio lietuvių pasaulio modelio tyrinėjimams. Darbe analizuojami atmosferos reiškiniai, dėmesys sutelkiamas į jų atsiradimo priežastis, ieškant orų lėmėjų, į kuriuos bandoma pažvelgti bendrame lietuvių ir vokiečių kultūros – mitologijos, tradicijų, tautosakos ir simbolikos – kontekste. Teorinį straipsnio pagrindą sudaro pasaulio modelio teorija, o atmosferos reiškiniai bei jų lėmėjai laikomi vienu iš pasaulio modelio fragmentų. Remiantis šiuo vienu fragmentu ir naudojant lyginamąjį metodą straipsnyje mėginama išryškinti dviejų tautų frazeologinio pasaulėvaizdžio skirtumus ir panašumus, frazeologinio pasaulio modelio sąsajas su kitais pasaulio modeliais (pirmiausia mitiniu) bei eventualų jo vaizdinių savarankiškumą. Tyrimas atskleidžia, kad lietuviai ir vokiečiai frazeologiniame pasaulio modelyje kategorizuoja iš esmės tuos pačius atmosferos reiškinius ir kategorizuodami jų priežastis pasitelkia panašius vaizdinius: orus valdo dažniausiai chtoninės mitinės būtybės, krikščionybės mitologijos personažai arba chtoniniai gyvūnai, tarp kurių abi tautos dažniausiai mini kiškį ir lapę. Rūko priežastis abi tautos nusako pasitelkdamos visiškai vienodus vaizdinius. Lietuviams ir vokiečiams bendras velnio vestuvių vaizdinys naudojamas skirtingiems dalykams kategorizuoti. Bendras yra ir sniegą atnešančio raitelio ant širmo žirgo vaizdinys – tik pas lietuvius atjoja šv. Jurgis, o pas vokiečius – šv. Martynas. Gali būti, kad bendrų vaizdinių priežastis – priklausymas tai pačiai kultūrinei Europos tradicijai.Reikšminiai žodžiai: Etnolingvistika; Frazeologizmai; Leksika; Liaudies meteorologija; Mitologinės būtybės; Naivieji vaizdiniai; Semantika; Vokiečių kalba; Ethnolinguistics; Folk meteorology; Functions of the Mythologic creatures; German language; Lexis; Naive images; Phraseology; Semantics.

ENThe paper focuses on the research of the Lithuanian phraseological world model. The study analyses atmospheric phenomena, focusing on the causes of their occurrence, searching for the determinant factors of weather and attempting to consider these in the general context of Lithuanian-German culture – mythology, traditions, folklore and symbolism. The theoretical basis of the paper consists of the world model theory, while atmospheric phenomena and their determinant factors are considered to be some of the world model fragments. Based on this single fragment and using a comparative method, the paper attempts to point out the similarities and differences of the phraseological worldview of both nations, the connections of the phraseological world model with other world models (primarily mythic) as well as eventual independence of its images. The research reveals that Lithuanians and Germans basically categorise the same atmospheric phenomena in the phraseological world model and use similar images while categorising their causes: weather is mainly controlled by chthonic mythic creatures, Christian mythology characters or chthonic animals, among which a hare and a fox are mostly mentioned by both nations. The causes of fog are described by both nations by the same images. The image of devil’s wedding, common to Lithuanians and Germans, is used to categorise different things. The image of the horseman who brings snow on a grey horse is also common to both nations: Lithuanians have Saint George, while Germans have Saint Martin. The reason of common images might be explained by belonging to the same cultural European tradition.

ISSN:
1392-561X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/18875
Updated:
2018-12-17 12:06:16
Metrics:
Views: 31    Downloads: 7
Export: