The Accentual type *vedö, *vedeti and the origin of mobility in the balto slavic verb

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Accentual type *vedö, *vedeti and the origin of mobility in the balto slavic verb
Alternative Title:
Kirčiavimo tipas *vedö, *vedeti ir baltų slavų veiksmažodžio kirčio mobilumo kilmė
In the Journal:
Baltistica. 2008, t. 43, Nr. 3, p. 339-379
Keywords:
LT
baltų; slavų kalbos; morfologija; veiksmažodis.
EN
Baltic; Slavic languages; morphology; verb.
Summary / Abstract:

LTBaltų-slavų kalbų kirčio „mobilumu" vadinamas savitas kaitomų žodžių kirčiavimo būdas, kai kirtis šokinėja iš pradinio skiemens vienose formose [...] į galinį skiemenį kitose [...] Šiame straipsnyje siekiama probleminę veiksmažodžių kirčio mobilumo kilmę paaiškinti panašiai kaip ir lengviau suprantamą vardažodžių kirčio mobilumą. Vardažodžių kirčio mobilumas, istoriškai siejamas su kirčiuotos priesagos kamienais, yra morfologizuotas „Saussure'o-Pederseno dėsnio" (SPD) - garsų pakitimo, pagal kurį paveldėtasis kirtis (žymimas /x/) buvo atitrauktas per vieną skiemenį žodžio pradžios link iš vidinių trumpųjų atvirų skiemenų, - refleksas. SPD rezultatas buvo „kraštinis žodžio pradžios kirtis, čia žymimas /x/ [...], fonetiškai kontrastavęs su pastovaus kirčiavimo kamienų paveldėtu žodžio pradžios „in situ" kirčiu [...]. Veiksmažodžių atveju, kur kirčio mobilumas siejamas su istoriniu šakniniu kirčiavimu, kirčio vietą lėmė žodžio ilgis. Mobiliojoje esamojo laiko paradigmoje triskiemenės formos buvo kirčiuojamos galūnėje [...]; dviskiemenėms formoms [...] buvęs būdingas kraštinis žodžio pradžios kirtis ir jos atitraukdavusios kirtį į prieš tai einantį preverbą ar kitą proklitinį elementą [...] Pagal siūlomą analizę kirčiavimo modelis *vedö, *vedeti kildinamas iš „preverbas + veiksmažodis“ tipo junginių. [...]. Veiksmažodžių kamienuose, kuriuose pirmasis skiemuo buvęs uždaras arba kuriuose paveldėtasis kirtis buvęs vidiniame skiemenyje (pvz., nazaliniai prezentai), sąlygų SPD veikti nebuvo ir mobilumas neatsirado. [Iš leidinio]

ENThe “mobility” of Baltic-Slavic stress means unique way of stressing inflective words, when a stress moves from the initial syllable in one form […] to the final syllable in the others […]. This article aims to explain problem origin of stress mobility in verbs as more easily understood stress mobility in personal names. The mobility of stress in personal names, historically related to the stems of stressed suffixes, is morphologised reflex of the law of Saussure-Pedersen (SPL), i.e. change of sounds on the basis of which the inherited stress (marked /x/) was retracted by one syllable from middle short open syllables towards the beginning of the word. The result of the SPL was “marginal stress of the beginning of the word, marked /x/ […], phonetically constructed with a stress inherited “in situ” stress from constantly stressed stems […]. In case of verbs, the mobility of this stress is related to historical root stressing; the place of the stress was conditioned by the length of the word. In mobile paradigm of present tense, three-syllabic forms are stressed in the endings […], two-syllabic forms […] had marginal stressing of the beginning of word which moved to the previous preverb or other proclitic element […]. On the basis of the analysis performed, stressing model “*vedö, *vedeti” originated from “preverb+verb” type connections […]. In stems of verbs with closed first syllables or where inherited stress contained in middle syllables (e.g. nasal presents), conditions for the SPL were absent, thus mobility did not develop.

ISSN:
0132-6503; 2345-0045
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/16735
Updated:
2018-12-20 23:17:30
Metrics:
Views: 33    Downloads: 1
Export: