Lenkų švietimas Lietuvoje - tautinės tapatybės išsaugojimo šaltinis po Antrojo pasaulinio karo

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lenkų švietimas Lietuvoje - tautinės tapatybės išsaugojimo šaltinis po Antrojo pasaulinio karo
Alternative Title:
Education in the polish language - the source of poles' national identity in Lithuania after world war II
In the Journal:
Acta historica universitatis Klaipedensis [AHUK]. 2007, t. 14, p. 175-183
Keywords:
LT
1944-2004; Gimtoji kalba; Lenkija; Lenkų mokyklos Lietuvoje; Lietuva; Lietuvių ir lenkų santykiai; Tautinis identitetas; Vilniaus kraštas; Švietimas; Švietimas lenkų kalba.
EN
1944-2004; Education; Education in the polish language; Lithuania; Lithuanian-Polish relations; Mother Tongue; National Identity; Poland; Polish schools in Lithuania; Vilnius region.
Summary / Abstract:

LTŠiame straipsnyje bandoma atskleisti sovietų valdžios nuostatas Vilnijos švietimo klausimu bei pokyčius, kurie įvyko, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Darbe sutelkiamas dėmesys į gimtosios kalbos ir mokymo gimtąja kalba vaidmenį. Lietuvoje tiek sovietiniu laikotarpiu, tiek ir dabar išliko mokyklų, kuriose dėstoma lenkų kalba. Šis faktas yra vertinamas nevienareikšmiškai: visuomenėje sklando kai kurių mokslininkų paskleista tezė, kad sovietiniu laikotarpiu buvo tęsiamas Vilnijos krašto lenkinimas. Šiame straipsnyje paneigiama tezė apie Vilniaus krašto gyventojų lenkinimą, kuris neva vyko sovietiniu laikotarpiu, kai buvo leista veikti lenkiškoms mokykloms. Lenkiškose mokyklose besimokančių mokinių skaičius visuomet buvo mažesnis už Lietuvoje gyvenančių lenkų skaičių. Vilniaus krašte vykdyta rusifikacija, kuri baigėsi Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Lenkai, kurie išsikovojo teisę į lenkiškas mokyklas, pasisako už tradicinį švietimo modelį, kuriame visi arba daugumas dalykų mokoma gimtąja kalba. Lyginant su laikotarpiu prieš 1990 metus, mokinių, besimokančių tokiose mokyklose, skaičius išaugo. Kiekvienais metais taip pat daugėja lenkiškas mokyklas baigusių abiturientų, kurie sėkmingai tęsia mokslus aukštosiose mokyklose. Tai rodo, kad lenkiškas mokyklas baigę mokiniai gerai moka lietuvių kalbą ir gali tęsti studijas lietuviškuose universitetuose. Švietimas gimtąja kalba sudaro geras sąlygas lenkiškajai tautinei tapatybei išlaikyti ir integruotis į Lietuvos visuomenę.

ENResearches based on source materials point at the importance of education in mother tongue to Poles inhabiting Lithuania in preserving their national identity. At the same time they disprove the thesis about the polonization of Vilnius region, which allegedly took place during the soviet period as a result of the government's permission for the existence of schools teaching in Polish. The percentage of students receiving education in the Polish language was always lower than the percentage of Poles inhabiting Lithuania. However, the process of russification was pressed in Vilnius region, which was stopped by regaining of the independence by Lithuania. Poles, who won the right to education in mother tongue in 50-ties, in independent Lithuania opted for a traditional model of school with education in mother tongue as well. More and more students were receiving education in schools teaching in Polish, also the number of school leavers continuing studies at universities was increasing. More than 90 percent of school leavers continue studies after finishing secondary schools, of which more than 60 percent take university studies. This also reflects that the school leavers have a good knowledge of the Lithuanian language, in which they continue their studies. This creates favourable conditions for preserving national identity of Poles as well as for integration into Lithuanian society. [text from author]

ISSN:
1392-4095; 2351-6526
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/16041
Updated:
2018-12-17 12:01:12
Metrics:
Views: 93    Downloads: 9
Export: