Liturginių metų laikų paisymas rengiantis vedyboms kaip konfesinės tapatybės išraiška

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Liturginių metų laikų paisymas rengiantis vedyboms kaip konfesinės tapatybės išraiška
Alternative Title:
Paying heed to the liturgical seasons for weddings as an expression of confessional identity
In the Journal:
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Lenkai; Lietuviai; Liturginiai metai; Religinis tapatumas; Vedybos
EN
Confessional identity; Lithuanians; Liturgical seasons; Marriage; Poles; The Year of the liturgy; Weddings
Summary / Abstract:

LTKonfesinė tapatybė – tai ir sistemingas tikėjimo tiesų pažinimas, ir paties tikinčiojo religiniai įsipareigojimai. Tarp jų – įsipareigojimai santuokai ir šeimai. Savo ruožtu konfesinė tapatybė yra platus klausimas, todėl šiame straipsnyje apsiribojama tik viena iš konfesinės tapatybės išraiškų – katalikų tikintiesiems rekomenduojamu liturginių metų laikų paisymu rengiantis vedyboms. Straipsnyje analizuojamos lietuvių ir Lietuvos lenkų civilinės metrikacijos skyriuose registruotos santuokos. Darbe tyrinėjamas Katalikų Bažnyčios nužymėtų elgesio normų gerbimas sudarant santuoką gavėnios ir advento laikotarpiais: aiškinamasi, kaip į šiuos laikotarpius atsižvelgia lietuvių ir lenkų bei skirtingų Lietuvos vietovių jaunimas. Tyrimas atskleidžia, kad paprotys paisyti Bažnyčios nurodytų rekomendacijų ir atsižvelgti į liturginių metų laiką išliko iki šiol. Stipriau šis paprotys laikosi tarp lenkų negu tarp lietuvių. Miestai šiuo požiūriu labiau sekuliarizuoti negu kaimiškieji rajonai. Be to, nepriklausomybės metais stebimas žymesnis atgailos laiko respektavimas, kuris vertintinas kaip asmens ir tikėjimo laisvės išraiška. Tačiau atgailos laiko paisymo atvejų kiekybiniai skirtumai tarp sovietinio laikotarpio ir demokratinės Lietuvos visuomenės nėra labai dideli. Palyginti dažni atgailos laiko nepaisymo atvejai tarp lietuvių šiuo metu yra ne vien sovietinės visuomenės palikimas, bet ir moderniojoje visuomenėje tarpstančių sekuliarizacinių veiksnių padarinys.

ENBased on documents stored at the archives of the civil registry, the article presents an analysis of the frequency of weddings in various liturgical seasons of the Catholic Church. The analysis included the weddings of Lithuanians and Poles in Lithuania, as traditionally Roman Catholic believerss (there was a total of 20,582 weddings registered in the Soviet years and the years of independence). It was determined that the custom to heed the recornmendation of the Church not to hold weddings in the seasons of Advent and Lent was followed both by Lithuanians and Poles in the years of Soviet occupation and is still followed today. This custom is more viable among Poles than Lithuanians. In this context, towns are more secularized than rural areas. The years of independence are marked by a higher respect for the time of penance, which the author believes is an expression of personal and religious freedom. However, the quantitative differences of practicing the period of penance in the Soviet years and in the years of democratic Lithuania are not very distinct. The cases when the period of penance is neglected may be interpreted not only as the heritage of the Soviet sočiety but also as a consequence of the secularization of modern society [From the publication]

ISSN:
1392-0499
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/15759
Updated:
2018-12-17 11:12:23
Metrics:
Views: 12    Downloads: 1
Export: