Skiemens galinių priebalsių vokalizavimas : šnekamosios tarmės poveikis dainuojamajai = Vocalization of end consonants : effect of spoken dialect on singing dialect

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Skiemens galinių priebalsių vokalizavimas: šnekamosios tarmės poveikis dainuojamajai = Vocalization of end consonants : effect of spoken dialect on singing dialect
In the Journal:
Žmogus ir žodis [Man and the Word]. 2008, 1, p. 9-14
Keywords:
LT
šnekamoji tarmė; Dainuojamoji tarmė; Skiemens galinių priebalsių vokalizavimas; Garso lygis; Formantės; Garso aukštis.
EN
Spoken dialect; Singing dialect; Vocalization of end consonants; Formants; Pitch.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje pateikiami vokalizuotų skiemens galinių priebalsių matavimų rezultatai. Analizuojami aštuonių šnekamosios tarmės atstovų (trijų aukštaičių ir penkių dzūkų; pagal etnomuzikinį skirstymą) ir šešių dainininkų (po tris iš šių regionų) įrašų pavyzdžiai. Naudojami akustinės ir statistinės analizės metodai. Tiriamieji parametrai -- keli priebalsių trukmės įverčiai, garso lygiai, vokalizuotų sandų pirmosios bei antrosios formančių dažniai ir santykiniai aukščiai (lyginant su skiemens balsiais). Sugretinus šnekamosios ir dainuojamosios tarmės priebalsių matavimų rezultatus prieita prie tokių išvadų: ryški šnekamosios tarmės dikcija koreliuoja su dainuojamosios tarmės priebalsių vokalizavimu: dainuojamosios tarmės parametrų skirtumai nagrinėjamuoju aspektu yra didesni negu šnekamosios. Dzūkų priebalsių vokalizavimas yra ryškesnis negu aukštaičių. Vadinasi, tam tikri dainavimo bruožai nėra nei „grynai muzikiniai", nei 'grynai vokaliniai", bet nulemti šnekamosios tarmės. Tyrimų įžvalgos turėtų būti reikšmingos kalbotyros ir etnomuzikologijos darbų kontekste, taip pat vertinant šiuolaikinių (miesto) folkloro ansamblių dainavimą. [Iš leidinio]

ENResults of measurements of vocalized syllable-end consonants are presented. Samples of the speech of eight speakers (three from Aukštaitija (northeast Lithuania) and five from Dzūkija (southern Lithuania)) and six singers (three from each of the regions) were analyzed. The methods of acoustical analysis (Praat-aided) and statistical analysis were applied. The analyzed parameters include time values of the consonants, their SPLs, F1 and F2 of their vocalized parts, and their pitch excursions from the preceding vowels. The collation of the results of consonant measurements led to the following inference: a distinct enunciation in the spoken dialect correlates with the vocalization of consonants in the singing: the difference in the values in speech transforms into the difference in the values of musical parameters, in exaggerated form. Dzūkai show higher values of the vocalization, in comparison with Aukštaičiai. Hence, some traits of the singing dialect are neither 'purely musical' nor 'purely vocal', but rather speech-dependent. The results raise some practical implications concerning the ethnomusicological studies and practical singing in the contemporary folk groups. [From the publication]

ISSN:
1392-8600; 1822-7805
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/14404
Updated:
2018-12-17 12:12:16
Metrics:
Views: 7    Downloads: 1
Export: