Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinis paveldas ir nacionalinio tapatumo problema

LTLietuvos politinio ir kultūrinio gyvenimo erdvėje pastebimas padidėjęs susidomėjimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau - LDK) paveldu. Jis, mano nuomone, sietinas su LDK istorinio regiono geopolitinės slinkties strategijos aktualizavimu, tradicinio lietuviškojo tapatumo erozija ir bandymais konstruoti naujas tapatumo konfigūracijas. Akivaizdu, kad minėtas paveldas atgimė kaip reakcija į šiuolaikinius globalizacijos procesus. Kaip nebūtų skaudu, daugiau nei šimtą metų gyvavęs tradicinis tautinio tapatumo modelis nyksta, fragmentuodamas tikrovės ir praeities vaizdinius. 1988 m. užgimusio Sąjūdžio laikais net niūriausi pesimistai negalėjo pagalvoti apie tokią perspektyvą. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (toliau - ES) ir NATO nare, bendrame kultūros lygmenyje svarbu ne tai, kas skiria, atskiria, išskiria tautas, bet kas jas jungia. Kitaip sakant, pirmenybė teikiama bendrybėms, o ne atskirybėms. Pažvelgę į geopolitinį buvusios LDK valstybės geografinę-teritorinę išklotinę pastebėsime, kad ji beveik atitinka buvusios Abiejų Tautų Respublikos rytinio regiono žemėlapį. Lietuva, Latvija (jei ieškosime analogijų su Kuršo kunigaikštyste), Ukraina, Baltarusija, iš dalies Moldova - tai valstybės, kuriose skirtingais pagreičiais siekiama įdiegti demokratinius valdymo ir laisvos rinkos modelius, inicijuojamus dabartiniu metu JAV administracijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos. Esminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, nacionalinis tapatumas, globalizacija, Lietuvos kultūra.

• Ar yra ko pasimokyti iš fiksacinės kritikos?. Knygų aidai 2005, 4, 24-30.
• Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje: renesansas ir barokas.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992. 286 p.
• Atminties daugiasluoksniškumas: miestas, valstybė, regionas.. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. 590 p.
• Bajoriškojo Vilniaus daugiakultūriškumas ir tolerancijos problema. Kultūros barai 2002, 5, 81-86.
• Istorija ir pilietinė visuomenė. Kultūros barai 2005, 10, 2-5.
• Ko galima pasimokyti iš istorijos ir jos rašymo.. Knygų aidai 2005, 2, 8-15.
• Lojalumų krizė: Lietuvos bajorų politinės sąmonės transformacija 1795-1831 metais.. Vilnius : Vaga, 2001. 238 p.
• Meninė knygrišystė Lietuvoje 1997-2007-aisiais metais. Menas, dizainas, meninis ugdymas: socialinės partnerystės įtaka studijų proceso kokybės gerinimui ir studentų saviraiškai: tarptautinė mokslinė praktinė konferencija, 2007 m. gegužės 10-11 d Kaunas: Kauno kolegijos Leidybos centras, 2007 P. 51-56.
• Naujos tapatybės paieškos, arba kodėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regiono idėja tampa vis patrauklesnė. Kultūros barai 2005, 10, 6-11.
• Poetinės kultūros formos : LDK palikimas XIX amžiaus Lietuvos literatūroje. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2004. 421 p.
• Šiaurės Atėnų tremtiniai, arba Lietuviškosios tapatybės paieškos ir Europos vizijos XX a.. Vilnius : Aidai, 2004. 239 p.
• Эпическая память о Великом Княжестве Литовском: Литва и литовцы в русском фольклоре.. Senoji Lietuvos literatūra 1998, 6, Senosios raštijos ir tautosakos sąveika: kultūrinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patirtis, 28-50.