Эпическая память о Великом Княжестве Литовском: Литва и литовцы в русском фольклоре
LTRusų epinėse giesmėse („bylinose") gana dažnai pasitaiko toponimas ir etnonimas „litva", o kelių siužetų veiksmas vyksta Lietuvoje; lietuviai yra svarbūs šių kūrinių personažai („Dunaj - piršlys", „Dunaj ir Nastasja", „Lietuvių antpuolis"). Lietuva vaizduojama kaip Rusios kaimynė - vakarų pasaulio valstybė (jos valdovas visada vadinamas „karaliumi"). Kai kuriuose tekstuose minimi realių lietuvių kunigaikščių vardai (Jogaila, Žygimantas), su žodžio „etmonas" lietuviška forma sietinas bylinų karaliaus vardas - „Etmanuilo Etmanuilovič". Konkrečių istorinių realijų ypač gausu bylinoje „Lietuvių antpuolis". Joje pasakojama apie nesėkmingą lietuvių karalaičių žygį į Rusią. Šiame kūrinyje glaudžiai susiję tikri istoriniai faktai ir meninė išmonė. Archajiški motyvai (galinčio pasiversti žvėrimi ar paukščiu kunigaikščio Romano įvaizdis) dera su vėlyvomis detalėmis (minima Maskva, šaunamasis ginklas ir t. t.). Šie ir kiti faktai leidžia manyti, kad dalies rusų epinių dainų kūrėjai bei atlikėjai artimai bendravo su lietuviais, girdėjo jų kalbą. „Litva", „litvinai" gana dažnai pasitaiko patarlėse, mįslėse bei istorinėse dainose ir padavimuose, atspindinčiuose XVII a. pradžios („smutos" laikotarpio) įvykius. Pastebimas kai kurių realijų ryšys su konkrečiais LDK laikų įvykiais ir asmenybėmis.
