Naujos tapatybės paieškos, arba kodėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regiono idėja tampa vis patrauklesnė : Virginijus Savukynas

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėNaujos tapatybės paieškos, arba kodėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regiono idėja tampa vis patrauklesnė : Virginijus Savukynas
AutoriaiSavukynas, Virginijus
LeidinyjeKultūros barai . 2005, Nr. 10, p. 6-11
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTtapatybė
ENidentity
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje siekiama išnagrinėti, kaip keičiasi lietuviško identiteto supratimas, analizuojama, kokiuose erdvės ir laiko rėmuose lietuviai šiandien įsivaizduoja savo tapatybę. Teigiama, kad dabartiniams lietuviams yra būdinga "amžinojo žydo", to, kuris yra išvarytas, bet dar nepasiekęs savo tikslo, ir vargu ar kada nors jį pasieks, tapatybė. Lietuvių vaizduotėje Europa suvokiama kaip "pažadėtoji žemė", o nostalgija sovietmečiui artima "prarastojo rojaus" ilgesiui. Kitaip tariant, lietuviui tikrasis gyvenimas yra ne čia ir ne dabar: arba praeityje, arba ateityje. Konstatuojama tam tikra transformacinė šiuolaikinės Lietuvos visuomenės ir kultūros būklė, kai senosios tapatybės formos jau atgyvenusios, o naujų vertybių dar tik ieškoma. Iškeliama idėja, kad viena iš gyvybingų naujų tapatumo formų galėtų remtis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės / Abiejų Tautų Respublikos idėja bei kultūros palikimu. Lietuviai savo tapatybę galėtų apsvarstyti ir įteisinti ne bekraštėje Europoje, bet mažesniame ir kultūriškai bei istoriškai artimesniame regione. Keliama prielaida, kad besiplečianti ir besivienijanti Europa bus palanki erdvė gaivinti senomis istorinėmis tradicijomis paremtus regionus.

ENThe article attempts at identification of the ways of changing of comprehension of Lithuanian identity and analyzes the space and time framework, in which today’s Lithuanians see their identity. It is stated that modern Lithuanians characterize with the identity of the “Eternal Jew”, i. e. the person, who is in exile, and has still not reached his destination and is not likely to ever reach it. From Lithuanian perspective Europe is perceived as a “promised land” and the nostalgia for the Soviet times is reminiscent of longing for the “paradise lost”. In other words, the true life of Lithuanians is not “here and now”: it is either in the past, or in the future. A certain transitional state of the modern Lithuanian society and culture is stated, where the old forms of identity are obsolete, and the new values are still being sought. The idea is raised that one of the viable forms of the new identity could be based upon the Grand Duchy of Lithuania / the Polish – Lithuanian Commonwealth and the cultural heritage. Lithuanians could consider and legitimate their identity not in the boundless Europe, but rather in a smaller and historically and culturally closer region. The assumption is made that the expanding and unifying Europe is going to be a favourable environment for refreshing of the regions, based by old historical traditions.

ISSN0134-3106
Mokslo sritis
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/1640
Atnaujinta2018-12-17 11:34:45
Metrika Peržiūros: 3    Atsisiuntimai: 1