Dėl priedzūkio ir jo ribų

LT[...] Pietinį vidurio aukštaičių kampą, turinti kai kurių bendrų ypatybių su dzūkais, A. Salys pavadino priedzūkiu. Tas terminas ir dabar gana dažnai vartojamas lietuvių kalbininkų darbuose, tačiau jo turinys ne visų visiškai vienodai suprantamas. Pavyzdžiui, sąvoka priedzūkis aiškinama: "pietinių vidurio aukštaičių tarmė, kurioje esama dzūkų tarmės ypatybių"; "vakarinių ir vidurinių aukštaičių tarmės, prisisliejusios prie dzūkų, plotas"; "K. Jauniaus - A. Salio lietuvių tarmių skirstyme priedzūkiu vadinama kai kuriomis ypatybėmis dzūkams artima, bet pati nedzūkuojanti vidurio aukštaičių patarmės dalis (tarp Alytaus, Balbieriškio, Jiezno, Užuguosčio, Butrimonių". Kartais šiai (priedzūkio) sąvokai teikiama ir aiškiau neapibrėžta geografinė reikšmė - gretimų aukštaičių pakraštys, susisiekiantis su dzūkų tarmės plotu ar pan. A. Salys priedzūkiu, kaip minėta, vadino pietinį vidurio aukštaičių kampą arba teritoriją, "kur pasireiškia tik kai kurios dzūkų tarminės ypatybės". Kokią teritoriją jis priedzūkiui skyrė ir kokias dzūkų ypatybes, "pasireiškiančias" toje teritorijoje, laikė svarbiausiomis? [Iš teksto, p. 84-85].