Tarminio suvokimo kiekybinė patikra Kauno marių apylinkėse

LTŠiame straipsnyje nagrinėjami du tarminių duomenų poliai – subjektyvusis (emic) ir objektyvusis (etic). Analizuojama 50 val. įrašytų pokalbių su 52 gyventojais, kurie XX a. 6-ajame dešimtmetyje, statant Kaũno hidroelektrinę, buvo iškeldinti iš Nẽmuno slėnio (šį užliejus, suformuotos Kaũno mãrios). Straipsnyje kiekybiškai atskleidžiama pateikėjų, paprastųjų kalbos bendruomenės narių, tarminio suvokimo (emic) ir objektyviųjų (etic) duomenų (ne)sutaptis. Šis tikslas įgyvendintas trimis žingsniais: 1) remiantis Kaũno mãrių užtvindytų gyvenviečių rekonstruoto vietinio tarminio varianto ypatybėmis, buvo nustatyti pateikėjų tarmiškumo rodikliai; 2) susisteminus tarminės percepcijos atsakymus, sukurtas kiekybinis tarminio suvokimo modelis; 3) nustačius emic ir etic duomenų koreliaciją, atlikta tarminio suvokimo ir tikrosios vartosenos patikra vertikaliajame ir horizontaliajame kontinuume. Iš surinktų duomenų išsiaiškinta, kad apklaustų gyventojų kalbai būdingi vakarų aukštaičių kauniškių pietrytinio varianto – priedzūkio – bruožai, tačiau tik dalis gyventojų save laiko tarmės atstovais. Skiriasi ir kiekybiškai išmatuotas jų tarmiškumo lygis (ypač dėl protarpinės vartosenos). Šiuos tarmiškumo rodiklius sugretinus su kategorizuotais tarminio suvokimo duomenimis, išsiaiškinta (paradoksali) realioji situacija: tarp tarminio suvokimo ir realiosios vartosenos esama nesutapimo. Jis kylantis dėl įvairių priežasčių, iš kurių išskirtinas išsilavinimas: aukštąjį išsilavinimą įgiję pateikėjai lengviau (pri)pažįsta tarmę (bet jų kalbėjimas nėra tarmiškesnis). Raktažodžiai: emic, etic, tarminis suvokimas, Kauno marios, vakarų aukštaičių kauniškių patarmė.

ENThe article analyses two poles of dialectal data: the subjective one (emic) and the objective one (etic). 50 hours of recorded interviews with 52 inhabitants who were evicted from the Nẽmunas valley in the 1950s when the Kaũnas Hydroelectric Power Plant was being built (the Kaũnas Lagoon was formed by flooding the Nẽmunas Valley) are analysed. The article quantitatively reveals the overlap (or no overlap) of data regarding informants, ordinary members of the language community, dialectal perception (emic) and objective (etic) data. This goal was achieved in three steps: 1) based on the features of the reconstructed local dialectal variant of the flooded settlements of the Kaũnas Lagoon, indicators of the dialecticism of the informants were determined; 2) having structured the dialectal perception responses, a quantitative model of dialect awareness was created; 3) having establis hed the correlation between the emic and etic data, an examination of the dialectal perception and the actual usage was carried out on a vertical and horizontal continuum. The collected data shows that the language of the interviewed inhabitants is characterised by the features of the dialectal variant of the southeastern part of Western Aukštaitian of Kaũnas (Priedzūkis); however, only a part of the population considers themselves to be representatives of a dialect. The quantitatively measured level of dialecticism also varies (especially due to intermittent usage). When these indicators of dialecticism were compared with the categorised dialectal perception data, a (pa radoxical) reality was determined: there is a mismatch between dialectal perception and actual usage.The mismatch results due to a variety of reasons, one of which is education: informants that have obtained higher education have a better knowledge of the dialect and/or admit it more readily (however, their language is not more dialectal). Keywords: emic, etic, dialectal perception, Kaunas Lagoon, Western Aukštaitian subdialect of Kaunas.

• Dėl priedzūkio ir jo ribų.. Lietuvių kalbotyros klausimai 1994, 34, 84-92.
• Lietuvių kalbos variantai: tyrėjo ir paprastojo kalbos bendruomenės nario perspektyvos. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020. 347 p.
• Lietuvos gimnazistų požiūris: išsilavinimas bendrinės kalbos vaizdiniuose. Verbum 2016, 7, 17-33.
• Naujojo vietinio kalbinio kodo samprata ir vertė: paribio žemaičių atvejis. Lietuvių kalba 2020, 15, 1 pdf (15 p.).
• (Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2023. 559 p.
• Pietų žemaičių raseiniškių kalbinis pereigiškumas: horizontalusis ir vertikalusis variantiškumas. Vilnius, 2021. 175 p.
• Priedzūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis. Acta linguistica Lithuanica 2023, 89, 211-235.
• Raštai / Antanas Salys. T. 4. Lietuvių kalbos tarmės.. Roma : Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1992. 373, [3] p.
• Tarmiškai kalbančio žmogaus stereotipai: apriorinės eilinių kalbos bendruomenės narių nuostatos. Respectus philologicus 2008, 14 (19), 23-45.
• Tarmiškumo matavimas: diskusinis tyrimų modelis. Lietuvių kalba 2023, 18, 134-145.
• "Tarmyno" punkto samprata. Baltistica 2021, 56, 1, 81-106.