Šiuolaikinės lietuvių tautodailės ypatybės

LTLietuvių tautodailė, lyginant ją su panašiais reiškiniais daugelyje kitų Europos šalių, pasižymi žanrų įvairove, kūrėjų gausa, abipusiais ryšiais su taip vadinama profesionaliąja daile, reikšminga ir savita vieta valstybės kultūroje ir šalies meniniame gyvenime. Priklausomybės laikotarpiu Lietuvos kultūra buvo atplėšta nuo vakarietiškosios kultūros konteksto, įtraukta į sovietinį lauką ir gyvavo kaip periferinis kultūros reiškinys. Tačiau vidinio entuziazmo ir patriotizmo dėka viltingai gręžėsi į „pažangos versmes“ vakarietiškoje europietiškoje civilizacijoje. Lietuvos tautodailės suklestėjimas sovietmečiu buvo natūralus, spontaniškas reiškinys, kilęs iš vietinių iniciatyvų ir puoselėjamas kaip kultūrinio savarankiškumo, rezistencijos forma. Tautodailė, lyginant su profesionaliąja daile, nors ir buvo panašiai priversta prisitaikyti prie konjunktūros, tačiau išliko mažiau nuo jos priklausoma, kadangi liaudies menininkas kūrė daugiau sau ir savo aplinkai, nerizikuodamas prarasti tarnybos ar užsakymų1, jis tiek nesureikšmindavo ir galimybių eksponuoti savo kūrinius parodose. Šaliai atkūrus nepriklausomybę ir tapus vakarietiškos kultūros periferija bei stiprėjant visuotiniam globalizacijos ir modernizacijos poveikiui, pakito ekonomika, vyraujančios ideologijos, sustiprėjo išorinės įtakos, sparčiai kito ir gyvenimo būdas. Tautodailė nejučiomis įsisuka į rinkos ekonomikos sūkurį. Todėl aktualu tampa naujai pažvelgti, permąstyti šiuolaikinės tautodailės reiškinio savitumą, ypatybes bei pokyčius jos raiškoje, sklaidoje ir puoselėjime. [p. 4].

ENIn comparison to other countries, Lithuanian folk art is characterized by variety of genres, a considerable number of artists, mutual relationship with vocational art and unique place in country’s culture and art life. It is interesting to see how folk art changes after Lithuania has concurred with Western civilization. A question rises as to what effect, upon change of ideology, Western fashions and globalization have on Lithuanian contemporary folk art, its specifics and development. Present Independence period in Lithuania is facing growing cultural and economical gap between the countryside and the city as well as the change of folk art significance and role. After the state has opened for influence from the West and has entered its context folk art has also been affected by contemporary peculiarities. Postmodern culture is characteristic of disappearing determination limits, classifications and hierarchies: differences between subtlety and primitiveness, the real and the entertaining commercial art, art and anti-art, beauty and ugliness are fraying. Therefore theoretical possibilities for folk art are created to acquire more solid value in the changing background of today’s art compared to the time of modernism. Modernism celebrated only what was new or transformed, stylized following its canons, post-modernism approached both the innovative and archaism-like, anti-modern canons and fashion pluralism. In today’s art earlier contraposition of the official, acknowledged and outsider art is often replaced by democratic equivalence of the variety of styles and senses of the world. Folk art, remaining traditional and reflecting local uniqueness and dateless values, turns into original exotica of the new times (a form of pure spiritual resistance). Such impression is created due to spread of destructive manifestations of consumerist culture. [p. 19].

• Aplinkos realijų transformacija lietuvių juostų raštų pavadinimuose: liaudiško mąstymo principų paieška. Lietuvos etnologija. 2006, 5 (14), p. 139-154.
• Baltiškų juostų simbolių sistemos paieškos: nuo mokslinės interpretacijos iki autentiškos tradicinės liaudiškos tipologijos. Acta Academiae Artium Vilnensis 2003, t. 31, Istorinė tikrovė ir iliuzija : Lietuvos dvasinės kultūros šaltinių tyrimai p. 21-38.
• Etninė kultūra ir tautos integralumas. Tautinės tapatybės dramaturgija: lietuvių tautinis identitetas ir integralumas kintančiame pasaulyje. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. P. 217-233.
• Lietuvos dailės istorija.. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002. 410 p.
• Tautodailė centre ir periferijoje: vertybių perkainojimas. Liaudies kultūra. 2003, Nr. 3, p. 26-40.