Identity of Kaunas inhabitants: memories of three generations

• Latvijos universiteto darbų archyvas: straipsnio tekstas

ENThe aim of this paper is to determine the identity of three generations of Kaunas inhabitants. Kaunas is the second biggest city in Lithuania. During the Soviet occupation, new districts such as Dainava, Kalniečiai, Eiguliai and Šilainiai were built. This paper is based on A. Assmann’s theoretical approach to communicative memory. Empirical material was collected using field research methods: in-depth, semi-structured interviews. 115 narratives were analysed, employing comparative, retrospective, narrative analysis methods. The results of this research suggest that narratives of communicative memory can help to create cultural identity related to specific urban places or the ones displaced from these places. Keywords: communicative memory, cultural identity, identity, narratives, generational memory. [From the publication]

• Adopting and remembering Soviet reality: life stories of Lithuanian women, 1945-1970. Dalia Leinarte, editor and author : recenzija / Virgil Krapauskas. Lituanus. 2011, vol. 57, no. 3, p. 81-85.
• Gimę socializme: pirmoji sovietmečio karta / Laimutė Žilinskienė (sudarytoja), Sigita Kraniauskienė, Irena Šutinienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 215 p.
• Jaunimo kultūrinė rezistencija sovietmečiu: hipių kultūrinės idėjos Lietuvoje / Egidija Ramanauskaitė. Kauno istorijos metraštis. 2003, 4, p. 127-163.
• Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu / Danutė Gailienė. Vilnius : Tyto alba, 2008. 244 p.
• Komunikacija apie patirtas politines represijas šeimoje: tarpgeneracinis aspektas / Ieva Vaskelienė, Evaldas Kazlauskas, Danutė Gailienė, Vėjūnė Domanskaitė-Gota. International journal of psychology: a biopsychosocial approach. 2011, Nr. 9, p. 91-104.
• Komunikacinė atmintis Lietuvos didžiuosiuose miestuose / Irena Šutinienė. Atminties daugiasluoksniškumas : miestas, valstybė, regionas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. P. 387-486, 583-588.
• Lietuvių tremtinių moterų vertybės gyvenimo istorijose / Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė, Gerda Matusevičienė. Lituanistica. 2018, Nr. 4, p. 294-302.
• Moterų tremtinių represinės patirtys gyvenimo istorijose: tapatumo ir vertybių raiška / Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė, Gerda Matusevičienė. Perspectives of Baltic philology. 3, Apokalipsy bałtyckich światów / pod red. Jowity Niewulis-Grablunas, Justyny Prusinowskiej, Justyny B. Walkowiak. Poznań: Wydawnictwo Rys, 2017. P. 255-267.
• Pabrėžta, nutylėta, pateisinta: „kartų efektas“ senelių, tėvų ir anūkų sovietmečio atmintyje / Liucija Vervečkienė. Politologija. 2019, Nr. 4 (96), p. 8-37.
• Prijaukintos kasdienybės, 1945-1970 metai: biografiniai Lietuvos moterų interviu / sudarytoja Dalia Marcinkevičienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2007. 205 p., [8] iliustr. lap.
• Socialinė atmintis ir šiuolaikinė lietuvių tautinė tapatybė / Irena Šutinienė. Lietuvos etnologija. 2008, 8 (17), p. 31-55.
• Sovietmečio atmintis gyvenimo istorijose / Dalia Leinartė, Laima Žilinskienė, Sigita Kraniauskienė, Irena Šutinienė, Ingrida Gečienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. 290 p.
• Šeimos atmintis / Laima Žilinskienė. Šeiminiai pokyčiai atvirų Europos sienų ir globalaus mobilumo akivaizdoje: resursai, procesai ir praktikos / sudarė Irena Juozeliūnienė ir Julie Seymour. Vilnius: [Vilniaus universitetas], 2015. P. 93-112.
• Tautos istorijos pasakojimo raiška daugiakultūrėje aplinkoje: Pietryčių Lietuvos lenkų etninės grupės atvejis / Irena Šutinienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2015, Nr. 2 (37), p. 85-105.