Identity of Kaunas inhabitants: memories of three generations
ENThe aim of this paper is to determine the identity of three generations of Kaunas inhabitants. Kaunas is the second biggest city in Lithuania. During the Soviet occupation, new districts such as Dainava, Kalniečiai, Eiguliai and Šilainiai were built. This paper is based on A. Assmann’s theoretical approach to communicative memory. Empirical material was collected using field research methods: in-depth, semi-structured interviews. 115 narratives were analysed, employing comparative, retrospective, narrative analysis methods. The results of this research suggest that narratives of communicative memory can help to create cultural identity related to specific urban places or the ones displaced from these places. Keywords: communicative memory, cultural identity, identity, narratives, generational memory.
- Adopting and remembering Soviet reality: life stories of Lithuanian women, 1945-1970. Dalia Leinarte, editor and author. Lituanus. 2011, vol. 57, no. 3, p. 81-85.
- Gimę socializme: pirmoji sovietmečio karta. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 215 p.
- Identiteto tyrimo metmenys: kartų identiteto paieška XX a. lietuvių autobiografijose. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2004, Nr. 2 (13), p. 40-52.
- Jaunimo kultūrinė rezistencija sovietmečiu: hipių kultūrinės idėjos Lietuvoje. Kauno istorijos metraštis. 2003, 4, p. 127-163.
- Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Vilnius : Tyto alba, 2008. 244 p.
- Komunikacija apie patirtas politines represijas šeimoje: tarpgeneracinis aspektas. International journal of psychology: a biopsychosocial approach. 2011, Nr. 9, p. 91-104.
- Komunikacinė atmintis Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Atminties daugiasluoksniškumas: miestas, valstybė, regionas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. P. 387-486, 583-588.
- Lietuvių tremtinių moterų vertybės gyvenimo istorijose. Lituanistica. 2018, Nr. 4, p. 294-302.
- Moterų tremtinių represinės patirtys gyvenimo istorijose: tapatumo ir vertybių raiška. Perspectives of Baltic philology. 3, Apokalipsy bałtyckich światów. Poznań: Wydawnictwo Rys, 2017. P. 255-267.
- Pabrėžta, nutylėta, pateisinta: „kartų efektas“ senelių, tėvų ir anūkų sovietmečio atmintyje. Politologija. 2019, Nr. 4 (96), p. 8-37.
- Prijaukintos kasdienybės, 1945-1970 metai: biografiniai Lietuvos moterų interviu. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2007. 205 p., [8] iliustr. lap.
- Socialinė atmintis ir šiuolaikinė lietuvių tautinė tapatybė. Lietuvos etnologija. 2008, 8 (17), p. 31-55.
- Sovietmečio atmintis gyvenimo istorijose. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. 290 p.
- Šeimos atmintis. Šeiminiai pokyčiai atvirų Europos sienų ir globalaus mobilumo akivaizdoje: resursai, procesai ir praktikos. Vilnius: [Vilniaus universitetas], 2015. P. 93-112.
- Tautos istorijos pasakojimo raiška daugiakultūrėje aplinkoje: Pietryčių Lietuvos lenkų etninės grupės atvejis. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2015, Nr. 2 (37), p. 85-105.
