Dėl vieno Linkmenų parapijos oikonimo perkėlimo

LTStraipsnyje nagrinėjama dabartinio Meironų kaimo, esančio Ignalinos rajono savivaldybės ir seniūnijos teritorijoje, vardo raidos istorija. Ištyrus užrašymus XVI–XVIII amžiaus šaltiniuose išryškėja, kad šį oikonimą galima priskirti perkeltinių vietovardžių grupei, nes iš pradžių juo buvo vadinamas kitas kaimas – dabartiniai Ripaičiai, esantys Ignalinos rajono savivaldybės Linkmenų seniūnijoje. Tik nuo XVIII amžiaus pradžios juo pradedama įvardyti šiuometinė gyvenvietė, kurios pirminis vardas buvo *Antadringiai ar pan. Tyrimo duomenys rodo, kad oikonimo perkėlimo procesas baigiasi XVIII amžiaus antroje pusėje. Tokią gyvenamųjų vietų vardų kaitą rodo istorijos šaltiniuose esantys kaimų buvimo vietų aprašai, gyvenviečių antroponimijos analizė ir oikonimų variantų vartosena praėjusių amžių dokumentuose. Analizuojant istorinę medžiagą siekiama ne tik konstatuoti gyvenamosios vietos vardo pernešimo faktą, bet ir apibūdinti šį atvejį platesniame perkeltinių vietovardžių tyrimų kontekste, pabrėžti jo savitumą. Taip pat pateikiama svarstymų, dėl kokių priežasčių toks netipinis perkėlimo reiškinys galėjo susiformuoti. Esminiai žodžiai: lietuvių vietovardžiai, oikonimų raida, perkeltiniai gyvenamųjų vietų vardai, kaimų vardai *Antadringiai, Méironys, Ripáičiai.

ENThe article examines the historical development of the name of the present-day village of Meironys, located in the territory of the Ignalina District Municipality and eldership. An analysis of records from 16th–18th century sources reveals that this oikonym can be classified as a transferred toponym, since it originally referred to a different village, the present-day Ripaičiai, situated in the Linkmenys eldership of the Ignalina District Municipality. It was only from the beginning of the 18th century that the present-day settlement began to be referred to by this name. In contrast, its original name was *Antadringiai or a similar one. Research data indicate that the process of oikonym transfer was completed in the second half of the 18th century. This type of change in settlement names is evidenced by descriptions of village locations in historical sources, the analysis of settlement anthroponymy, and the usage of oikonym variants in documents from past centuries. The analysis of historical material aims not only to establish the fact of the toponym transfer, but also to describe this case within the broader context of research on transferred toponyms and to highlight its distinctive features. The study also offers considerations on the possible reasons behind the emergence of such an atypical case of toponym transfer. Keywords: Lithuanian toponyms, oikonym development, transferred settlement names, village names *Antadringiai, Méironys, Ripáičiai.

• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
• Breslaujos dekanato vizitacija 1782-1783 m., atlikta Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio parėdymu.. Vilnius : Katalikų akademija, 2008. XI, 464 p.
• Ignalinos kraštas: vietovių istorinė-statistinė apžvalga amžių tėkmėje. Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2019. 794 p.
• Ignalinos miesto ir jo vardo raida bei kilmė. Acta linguistica Lithuanica 2016, 75, 274-293.
• Iš Kamajų dvaro ir parapijos praeities.. Kamajai. Vilnius: Versmė, 2016. P. 143-153.
• Iš Linkmenų parapijos oikonimų kaitos istorijos: *Tikminaĩ / *Tikmenaĩ → Rukšėnaĩ.. Baltistica, 2024, 59, 2, 363-377.
• Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2020. 213 p.
• Lietuvos miestų vardai.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 291 p.
• Neišlikę Linkmenų bažnyčios XVIII amžiaus metrikų oikonimai. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2023. 183 p.
• Oikonimų, atsiradusių iš asmenvardžių su patroniminėmis priesagomis, paplitimas Lietuvoje.. Lietuvių kalbotyros klausimai 1993, 32, 133-165.
• Sūduviai tremtiniai – įžymieji gintarautojai Semboje. Terra Jatwezenorum 2014, 6, 25-61, 471-472, 499-500.
• "Sūduvių knygelė" - vakarų baltų religijos ir kultūros šaltinis: formalioji analizė. Tautosakos darbai 2009, 38, 169-183.
• XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokų metrikų knyga. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 173 p., [2] faks. lap.