Centrinė Lietuva - romėniškojo laikotarpio emaliuotų dirbinių gamybos centras

LTCentrinėje Lietuvoje rastos pasaginės emaliuotos segės sudaro atskirą grupę, kuri chronologiniu požiūriu yra viena ankstyviausių iš Rytų Europos emaliuotų dirbinių. Teritoriniu atžvilgiu segės Centrinėje Lietuvoje rastos gana arti viena nuo kitos: Sargėnai ir Marvelė - tai ta pati Kauno m. teritorija skirtingose Nemuno pusėse, Rumšiškės - už 20 km į rytus nuo jų. Tai leidžia teigti, kad vienas seniausių emaliuotų dirbinių gamybos centrų buvo dabartinio Kauno miesto teritorijoje, Centrinės Lietuvos etninėje-kultūrinėje grupėje. Ši etninė-kultūrinė sritis ima išsiskirti BĮ periode, B2 periode dar labiau išryškėja, o svarbiausia šios kultūros teritorija išryškėja Cla-D periodais. Reikia pažymėti, kad šią sritį gana anksti pradėjo veikti Romos imperijos kultūrinė įtaka - čia aptikta nemažai ankstyvojo romėniškojo importo (spar- ninės segės, A 69 tipo segės). Matyt Centrinės Lietuvos prekybiniai-kultūriniai ryšiai su Romos imperijos provincijomis buvo pastovūs ir vėliau. Dėl šių ryšių Centrinės Lietuvos meistrai perėmė ir kai kuriuos papuošalų gamybos techninius įgūdžius - išmoko žalvarinius dirbinius puošti emaliu. Savo ruožtu, Centrinės Lietuvos meistrų pagaminti emaliuoti dirbiniai - pasaginės segės - tikriausiai paskatino tokių papuošalų gamybą Užnemunėje ir Rytų Lietuvoje. Šiuose baltų regionuose aptiktos emaliuotos pasaginės segės platesniu trikampio pjūvio lankeliu su apskritimais-diskais ir stačiakampiu lankelio viduryje. Dalis šių segių lankelio išorinėje pusėje turi ataugas (Rokėnai, Zarasų raj.; Žadavainiai, Utenos raj.; Velykuškės, Zarasų raj.), dalis - be ataugų (Eitulionys, Trakų raj.; Bakšiai, Alytaus raj.).Kai kurios kitos pasaginės emaliuotos segės lankelio viduryje turi emaliu puoštą rombą (Medžionys, Prienų raj.; Vilniaus apyl. ir kt.). Užnemunės ir Rytų Lietuvos pasaginės emaliuotos segės yra tipologiškai vėlyvesnį variantai, datuojami daugiausia C3-D periodais. Reziumuojant galima pasakyti, kad romėniškuoju laikotarpiu Centrinė Lietuva šalia Mozūrų tapo vienu ankstyviausių emaliuotų dirbinių gamybos centrų ir, savo ruožtu, perteikė kūrybinius impulsus kitiems baltų regionams [p. 23-24].

• Badania cmentarzyska kurhanowego koło wsi Pakalniai na Litwie. Przyczynek do dyskusji nad datowaniem początków kultury kurhanów wschodniolitewskich. Wiadomości Archeologiczne 2003, 56, 2002-2003, 111-124.
• Die Völkerwanderung und die Westbalten die entstehung der küren. Archaeologia Baltica 2000, 4, 89-108.
• Emaliuotas dirbinys iš Prienlaukio. Archaeologia Lituana 2004, 5, 62-65.
• Exotic lands, quixotic friends: eastern Lithuania and the Carpathian Basin in late antiquity and the early Middle Ages (AD c 380 to c 620). Medieval archaeology 2011, 55, 29-65.
• Marvelė. Bd. 1. Ein Gräberfeld Mittellitauens. Kaunas, 2005. 296 p.
• Pakalnių pilkapiai (Vilniaus r.). Lietuvos archeologija 2004, 26, 47-72.
• Roman Period metal half-moon shaped pendants with knobs in Eastern Baltic Region. Archaeologia Baltica 2002, 5, 95-122.
• Romėniško laikotarpio emaliuota segė iš viduramžių kapinyno Paūdronyse. Lituanistica 2017, 1, 29-37.
• Watershed between Eastern and Western Lithuania during the Early and Late Migration Period. Archaeologia Lituana 2006, 7, 123-143.
• Žmonių kaulų iš Rytų Lietuvos pilkapių AMS 14C datavimas: rezultatai, perspektyvos. Lietuvos archeologija 2015, 41, 45-80.