Rusų kariai "Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne"

LTStraipsnyje analizuojama, kas apie rusų tautybės karius kalbama šiandienos publicistiniame diskurse, kiek šios sąvokos formavimąsi ir vertinimą lemia istorinis, politinis, ideologinis kontekstas. Tyrimui medžiaga rinkta iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“. Iš viso analizei atrinkta apie 400 sakinių, kuriuose minimi rusų kariai. Straipsnio tikslas – pasitelkus XX a. pabaigos publicistinį diskursą išanalizuoti, kokie RUSŲ KARIO koncepto požymiai yra tipiškiausi ir kokia galėtų būti rusų kario kognityvinė definicija. Mokslinis naujumas. Apie rusų karius lietuvių kalboje ir pasaulėvaizdyje iki šiol nėra rašyta, tad suformuluoti RUSŲ KARIO konceptą remiantis publicistikos tekstų analize yra prasminga; įdomu pasižiūrėti, kaip rusų karys lietuvių sąmonėje yra suvokiamas šiandien. Atlikus semantinę analizę akivaizdžiai matyti, kad bemaž visuose atrinktuose karo konteksto sakiniuose rusų karys turi stiprų emocinį komponentą – dažniausiai publicistikos tekstuose rusų kareiviai yra neigiamai konotuoti.Išvados. Formuluojama tokia kognityvinė definicija: rusų karys yra nuožmus, žiaurus, nemandagus, stačiokas, nesuprantantis tradicinių lietuvių vertybių, dažnai jas barbariškai niokojantis. Jis nesigaili ne tik priešų, bet ir užgrobtų kraštų civilių gyventojų (juos šaudo, kankina, prievartauja), dažnai plėšikauja, girtuokliauja, į degtinę keičia įvairius daiktus, ginklus ir pan., o išgėręs tampa dar žiauresnis. Nejaučia jokios pagarbos ne tik gyviesiems, bet ir mirusiesiems, okupuotame krašte jaučiasi kaip tikras šeimininkas. Taigi iš esmės nuo XVII iki XX a. pabaigos rusų kario įvaizdyje užkoduota neigiama informacija. Ji būdinga ne tik individualiems atsiminimams, bet ir kolektyvinei atminčiai. Tačiau būtina pabrėžti, kad tokį rusų kario vaizdinį galime sudėlioti remdamiesi tik XX a. pabaigos publicistikos tekstais. Visai kitoks rusų karys iškiltų XX a. 5–8 dešimtmečio publicistikoje, nes šios figūros vertinimas ir jos vaizdas žmonių sąmonėje labai priklauso nuo politinio bei istorinio konteksto. Esminiai žodžiai: kognityvinė etnolingvistika, semantika, RUSŲ KARIO konceptas, kognityvinė apibrėžtis, lietuvių kalba. [Iš leidinio]

ENThe article deals with what publicist discourse on the late-20 th century has to say about soldiers of Russian origin and the extent to which the formation and assessment of this concept has been affected by the historical, political, and ideological context. Material for this study was gathered in the Corpus of the contemporary Lithuanian language: a total of about 400 sentences that mention Russian soldiers. The aim of the article is to analyse the most typical attributes of the concept of RUSSIAN SOLDIER and the potential cognitive definition of the Russian soldier in reliance on the late-20 th century publicist discourse. Scientific novelty. Scholars have not yet been drawn to study the image of the Russian soldier in the Lithuanian language and it‘s worldviews; therefore, it is meaningful to formulate the concept of the RUSSIAN SOLDIER on the basis of the analysis of opinion journalism texts; it is interesting to see how Lithuanian consciousness perceives the Russian soldier today. A semantic analysis has clearly revealed that the Russian soldier carries a strong emotional charge in nearly all of the sentences selected for the study and has a negative connotation in publicist texts as often as not. In conclusion, the following cognitive definition is formulated: the Russian soldier is fierce, cruel, impolite, a lout who has no understanding of the traditional Lithuanian values, often ravaging them barbarically. He has no mercy for his enemies and the civilian residents of the lands he has invaded alike, gunning them down, torturing and raping them; he is often a marauder and a drunk, swapping different things, weapons and such for vodka only to become even more brutal when drunk. He has no respect for the living or the dead and feels he is the true master of the occupied lands.So, for all practical purposes, between the 17 th century and the late 20 th century the image of the Russian soldier had been encoded with negative information. This can be said of both personal recollections and collective memory alike. It should nevertheless be noted that such an image of the Russian soldier is prompted by the texts of opinion journalism of the late 20 th century only. The analysis of the opinion journalism of the 1940s–1970s would bring up an absolutely different definition of the Russian soldier, because the evaluation and image of this figure in peopleʼs consciousness is highly dependent on the political and historical context. Key words: cognitive ethnolinguistics, semantics, concept of RUSSIAN SOLDIER, cognitive definition, Lithuanian language. [From the publication]

• Dvi antonimų poros: mirtis-gimimas, mirtis-gyvenimas / Irma Macijauskaitė. Darbai ir dienos. 2000, t. 24, p. 121-142.
• Etnolingvistika : (tauta kalboje) / Aloyzas Gudavičius. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2009. 256 p.
• Leksikologija : studijų knyga / Evalda Jakaitienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009, 2010. 351 p.
• Reikšmė – sąvoka – konceptas ir prasmė / Aloyzas Gudavičius. Res humanitariae. 2011, t. 10, p. 108-119.
• Sąvokų "kalba", "tauta", "valstybė" plėtiniai jaunimo sąmonėje / Marius Smetona. Logos (Vilnius). 2018, 95, p. 177-184.
• Sielvarto metaforos lietuvių ir rusų kalbose / Silvija Papaurėlytė. Filologija. 2003, Nr. 8, p. 25-32.
• Tarp lietuvininko ir vokiečio: imagologinis romano "Vilius Karalius" perskaitymas / Irma Antanaitytė. Res humanitariae. 2016, t. 19, p. 11-23.
• Tautų reprezentacija ir požiūris į kitą XX-XXI a. lietuvių literatūroje apie Rytų Prūsiją : disertacija / Irma Antanaitytė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2018. 191 p.
• Tekstynų lingvistika : teorija ir praktika / Rūta Marcinkevičienė. Darbai ir dienos. 2000, t. 24, p. 7-64.
• Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje / Kristina Rutkovska, Marius Smetona, Irena Smetonienė. Vilnius : Akademinė leidyba, 2017. 299 p.