Falsifikatas tai ar ne? Keli paleografinio tyrimo momentai
LTStraipsnyje aptariamos problemos, kylančios paleografiniu aspektu aiškinantis dokumentų, laiškų ar parašų juose autentiškumą. Svarstoma, kiek paleografinė analizė gali padėti patvirtinant arba paneigiant kanceliarijoje, raštinėje, aplinkoje neįprastu raštu parašyto dokumento, laiško autentiškumą. Analizuojama, kas galėjo būti neįprastas raštas amžininkų akimis ir kas yra neįprastas raštas paleografiniu aspektu. Svarstoma, ar besiskiriantis asmens autografas neabejotinai yra padirbtas? Atkreipiamas dėmesys į vėlyvaisiais viduramžiais - naujaisiais laikais buvusią asmens dviraštystę ar daugraštystę. Aptariami atvejai, kai diskutuojant dokumento, laiško, autografo autentiškumą paleografinė analizė yra būtina, bei atvejai, kai vien paleografinės analizės nepakanka. Keliami klausimai analizuojami lotyniškojo kursyvo raidos Vakarų ir Vidurio Europoje kontekste. Straipsnis parengtas remiantis lotyniškuoju kursyvu, kuriuo parašyti dokumentai ir įvairaus pobūdžio korespondencija. Rašyta raštininkų bei raštingų, bet raštininkais nebuvusių asmenų. Chronologinė apibrėžtis - XV a. pirmoji pusė - XVII a. pirmasis ketvirtis. Reikšminiai žodžiai: falsifikatas, lotyniškasis kursyvas, vokiškasis gotikinis kursyvas, autografas, dviraštystė, daugraštystė. [Iš leidinio]
ENThis article presents a discussion of the problems that arise when clarifying the authenticity of documents, letters and signatures therein from a paleographical aspect. How can paleographic analysis help confirm or refute the authenticity of a document or letter written in unusual writing coming from a chancery, office or elsewhere? The author analyses what could be considered as unusual writing in the eyes of a chronicler and what is unusual writing in terms of the paleographical aspect. Is differentiation in a person’s autograph necessarily then forged? The author draws attention to the phenomenon of a person’s biscriptality or digraphia in the late Middle Ages to the early modern period. Cases are discussed where the paleographic analysis for ascertaining the authenticity of a document, letter or autograph is necessary, and cases where a paleographic analysis alone is insufficient. The questions raised are analysed in the context of the development of cursive Latin in Western and Central Europe. The article is based on documents and various types of correspondence written in the cursive Latin script. The authors of these texts were scribes/clerks and other literate people who were not scribes. The chronological boundary of this research spans the first half of the 15th to the first quarter of the 17th centuries. Keywords: falsification, cursive Latin, cursive German Gothic, autograph, biscriptality, digraphia. [From the publication]
- 1380 ir 1412 m. Vytauto falsifikatų Bresto dvasininkams genezė / Darius Antanavičius. Lietuvos istorijos metraštis. 2004, 2003/1, p. 41-70.
- 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas / sudarė Jūratė Kiaupienė ; parengė Rūta Čapaitė, Jūratė Kiaupienė, S. C. Rowell, Edmundas Rimša, Eugenija Ulčinaitė. Vilnius : Žara, 2002. 143 p.
- Dingę istorijoje : XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos privatūs archyvai / Raimonda Ragauskienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 368 p.
- Galimybės klastoti bajorijos dokumentus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a / Raimonda Ragauskienė. Istorijos šaltinių tyrimai. 2008, t. 1, p. 219-249.
- Gotikinis kursyvas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje / Rūta Čapaitė ; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Versus aureus, [2007]. 543 p.
- Kauno muitinės rejestro atmintinė. Falsifikatas Lietuvos Metrikoje (XV-XVI amžių sandūroje) / Laimontas Karalius. Kauno istorijos metraštis. 2005, 6, p. 7-53.
- Lotyniškojo kursyvo įvairovė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje asmens autografo aspektu XV a. paskutinysis ketvirtis - XV a.) / Rūta Čapaitė. Ženklai, simboliai, prasmės : Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimai pagalbinių istorijos mokslų aspektu / sudarytojos Rūta Čapaitė, Gitana Zujienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. P. 185-239.
- Mikołaj Krzysztof Radziwiłł Sierotka (1549-1616) : wojewoda wileński / Tomasz Kempa. Warszawa : Semper, 2000. 381 p.
- Mirties bausmės skyrimas viešųjų raštų klastotojams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismuose XV amžiaus pabaigoje – XVT amžiaus viduryje / Andrej Ryčkov. Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė / sudarė Irena Valikonytė ir Lirija Steponavičienė. 2015. P. 109-120.
- Privačių dokumentų atsiradimas ir raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje - XVI a. pradžioje (1529 m.) : disertacija / Mindaugas Klovas. Vilnius, 2017. 1 pdf (514 p.).
- Tegyvuoja Teodoras Narbutas ir tepralaimi Ignas Jonynas? : Vienos Lietuvos Metrikos žinutės apie Vytauto Didžiojo šeimyną interpretacija / Raimonda Ragauskienė. Naujasis Židinys - Aidai. 2002, Nr. 7-8, p. 403-411.
