Mirties bausmės skyrimas viešųjų raštų klastotojams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismuose XV amžiaus pabaigoje – XVT amžiaus viduryje

LTIstoriografijoje baudžiamosios teisės taikymo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismų praktikoje problema kol kas nėra sulaukusi daug dėmesio. Aiškinantis koks vaidmuo teko vienam ar kitam ieškovų arba atsakovų veiksmui teismo procese, priimant arba atmetant mirties bausmės skyrimą, atliktas bylų, kurios buvo susijusios su viešųjų raštų klastojimo problema tyrimas. Straipsnyje pristatoma temos terminija, padedanti nustatyti pagrindinius teismo proceso taškus, susijusius su mirties bausmės skyrimo problema, atliekama teisinių normatyvinių šaltinių analizė, kuri leidžia geriau suprasti klastojimo nusikaltimo sampratos raidą, o galiausiai, įsigilinama į konkrečių teismo procesų pavyzdžius. Tyrimas atskleidė, kad, analizuojant falsifikavimo reiškinį teismo proceso praktikoje, susiduriama su dvejopa terminija. Besibylinėjančios šalys galėjo išreikšti abejones dėl teismui pateikto dokumento autentiškumo, tačiau tam, kad būtų imtasi tirti ir vertinti tokio dokumento patikimumą, reikėjo proceso metu viešai jį apjuodinti. Šis veiksmas buvo nukreiptas ne tik prieš dokumentą, bet ir prieš jį pateikusį asmenį, nes bylos pralaimėjimo atveju turėjo nukentėti dokumento savininko garbė. Mirties bausmės skyrimas už viešųjų (valdovo) raštų klastojimą buvo numatytas jau Pirmajame Lietuvos Statute, tačiau tokia praktika buvo taikoma ir iki jo. Naudojantis analogijomis, kurios aptinkamos privačių dokumentų klastojimą nagrinėjančiuose teismo procesuose, daroma prielaida, kad mirties bausmės skyrimas už viešųjų raštų klastojimą taip pat priklausė nuo dokumentą apjuodinusios šalies valios.

ENThe problem of the application of criminal law in the case law of the Grand Duchy of Lithuania in the historiography case has not received much attention so far. Explaining the role played by one or another action of the plaintiffs or defendants in court proceedings, acceptance or rejection of the death penalty, the investigation of cases involving the problem of falsification of public writings was carried out. The article introduces the term of the topic, which helps to identify the main points of the court process related to the issue of the imposition of the death penalty, analyzes of legal normative sources that makes it possible to better understand the evolution of the notion of counterfeiting, and, finally, goes into specific examples of court proceedings. The study revealed that in the analysis of the phenomenon of falsification in court practice, dual terminology is encountered. The parties to the dispute were able to express doubts as to the authenticity of the document submitted to the court, but in order to investigate and assess the credibility of such a document, it was necessary to publicy blemish it during the proceedings. This action was directed not only against the document but also against the person who presented it, as in the event of loss of the case, the honor of the owner of the document should have been damaged. The imposition of the death penalty for the falsification of public (ruler) letters was already foreseen in the First Statute of Lithuania, but this practice was applied even before it. Using the analogies found in court proceedings in the falsification of private documents, it is assumed that the imposition of capital punishment for falsifying public writings also depended on the will of the country that blemished the document.

• Falsifikatas tai ar ne? Keli paleografinio tyrimo momentai / Rūta Čapaitė. Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime / sudarytoja Rūta Čapaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2022. P. 121-160.
• Klastojimo bylos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilies teisme XVI a. pabaigoje - XVII a. pirmojoje pusėje: nuo skundo iki bausmės / Gitana Zujiene. Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime / sudarytoja Rūta Čapaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2022. P. 287-301.