Kanoninė santuoka Lietuvos teisinėje sistemoje: atitikmenys, skirtumai ir probleminiai aspektai

LTReliginių bendruomenių veiklos pripažinimas ir bendradarbiavimas nepaneigia valstybės pasaulietiškumo principo. Konstitucijoje nustatyti valstybės ir bažnyčios santykių pagrindai leidžia daryti patikimą prielaidą, kad Lietuvos valstybė nėra neutrali (ar priešiška) religijos aspektui visuomenės gyvenime, tačiau nėra ir šališka (besitapatinanti) konkrečios vienos denominacijos atžvilgiu. Šitokio bendradarbiavimo modelis yra taikomas daugelyje moderniosios Europos Sąjungos šalių, įtvirtinant šitokį bendradarbiavimą kaip valstybės ir bažnyčios atskirumo principą. Valstybės ir religijos santykis gali būti įvairus dėl skirtingai susiklosčiusiu socialinių ryšių, kultūrinio paveldo ir patirties, visa tai vienaip ar kitaip atsispindi ir teisės normose. Kanoninė santuoka sukuria du tarpusavyje nesusijusius, bet vieną kilmės šaltinį turinčius juridinius faktus: bažnytinę ir civilinę santuoką. Santuokos galiojimo/negaliojimo procesai ir iš to kylančios teisinės pasekmės svarstomos teismuose pagal kompetenciją (kanoninės – bažnytiniame teisme, o civilinės – civiliniame teisme). Raktažodžiai: kanoninė santuoka, civilinė santuoka, šeima, teisinė sistema. [Iš leidinio]

ENThe recognition and cooperation of the activities of religious communities does not deny the principle of the secularity of the State. The foundations of the relations between the State and the Church established in the Constitution allow to make a reliable assumption that the Lithuanian State is not neutral (or hostile) to the aspect of religion in public life, but is also not biased (identifying) with respect to a specific denomination. Such a model of cooperation is applied in many countries of the modern European Union, establishing such cooperation as a principle of separation between the State and the Church. The relationship between the State and religion can be diverse, due to different social relations, cultural heritage and experience, all of which are reflected in one way or another in legal norms. Canonical marriage creates two unrelated but single-source legal facts: ecclesiastical and civil marriage. The processes of marriage validity / invalidity and the legal consequences arising from it are considered in the courts according to their competence (canonical - in the ecclesiastical court, and civil - in the civil court). Keywords: canonical marriage, civil marriage, family, legal system. [From the publication]

• Teisė / Law
• Teologija / Theology