Bažnytinė santuoka civilinių ir bažnytinių teismų praktikoje
LTRespublikos gyventojų užimtumo didinimas - viena ¡š pagrindinių problemų šalyje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1991) pasikeitė respublikos ūkio ir ekonomikos infrastruktūros, gamybiniai santykiai perorientuoti iš buvusios planinės į rinkos ekonomikos santykius ir kt. Respublikos gyventojų užimtumas sumažėjo, padidėjo gyventojų bedarbystė. Tai paveikė gyventojų socialines ekonomines gyvenimo sąlygas. Straipsnyje, remiantis statistiniais duomenimis, moksliniais jų apibendrinimais, respublikos duomenys lyginami su kelių Europos valstybių analogiškais statistiniais duomenimis, prognozuojama, kaip Lietuvos gyventojų užimtumas pasikeis įstojus į Europos Sąjungą. Remiantis tyrimų duomenimis, pateiktas apibendrintos mokslinės išvados: žemą respublikos gyventojų užimtumą sąlygojo ekonominių politinių santykių bei rinkos pasikeitimai; stabilizavosi bedarbystės augimas; vykdomos užimtumo didinimo programos; toliau būtina tobulinti Darbo biržos veiklą, kuriant naujas darbo vietas, plėtojant regioninius miestus; rengtis galimai darbo jėgos konkurencijai Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Lietuvos gyventojų užimtumo žemą lygį ir didelį bedarbystės procentą sukėlė pereinamasis laikotarpis iš planinės komandinės ekonomikos į laisvosios rinkos ekonomiką. Augantys negatyvūs darbo rinkos rodikliai stabilizuojasi ir bedarbystė turi tendenciją mažėti. Tas turi įtakos šalies ekonomikos augimui, integravimuisi į Europos rinkas. Vykdomos gyventojų užimtumo programos yra pagrįstos ir duoda teigiamus rezultatus. Integruojantis į Europos Sąjungą reikia įvertinti kitų valstybių darbo jėgos pasiūlos ir paklausos prognozes ir pasirengti galimai konkurencijai. Toliau tobulinti Darbo bazės veiklą, siekiant tolygaus gyventojų užimtumo atskiruose regionuose, kuriant naujas darbo rinkas, plėtojant regioninius verslus ir kt. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bažnytinis tribunolas; Bažnytinė santuoka; Bažnyčia; Civilinė teisė; Santuoka; Skyrybos; Teismai; Church; Church marriage; Church tribunals; Civil law; Courts; Divorce; Marriage.
ENAfter re-establishment of independence the marriage contracted in the Church was legally recognized by the Lithuanian Constitution (art.38). The process of inclusion of such marriage into state official register, legal consequences and other important questions are regulated in the third section "Family Law" of the new civil code. In spite of the fact, that the Constitution recognizes the registration of marriage contracted in the Church, the conception "church marriage" to some extent was narrowed by civil law. Taking into consideration that the marriage is still registered in both institutions, the Church and Civil Registry Institution, the purpose of this article is to develop the criteria of determination of the two types of the marriages. The question arises, if courts should consider the legal consequences of both civil marriages and marriages contracted in the Church as equal. The practice of civil courts illustrates that civil courts do not interfere to the nullity cases of marriages contracted in the Church and considers itself incompetent. Marriage cases are exclusively in charge of Church tribunals according to canon law. Once the State dissolves a marriage trough divorce, the ex-spouses are free to marry again according to civil law. This is there the Church and the civil society diverge. The article rises a question whether the State violates the principle of monogamy when it grants a divorce to a couple which is still in valid marriage contracted in the Church. [text from author]
- Bažnytinės santuokos registracija Lietuvoje: istorija ir dabartis / Rusnė Juozapaitienė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2011, Nr. 2 (3), p. 101-123.
- Kanoninė santuoka Lietuvos teisinėje sistemoje: atitikmenys, skirtumai ir probleminiai aspektai / Marius Venskus, Dalia Perkumienė. Miškininkystė ir kraštotvarka. 2020, 1 (18), p. 117-137.
