Intelektualieji didžiojo kunigaikščio patarėjai. Vytauto raštininkai ir jų darbai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Intelektualieji didžiojo kunigaikščio patarėjai. Vytauto raštininkai ir jų darbai
Alternative Title:
Intellectual advisers of the Grand duke: Vytautas' clerks and their work
In the Book:
Vytautas Didysis ir jo epocha. [D. 2] / sudarė Brigita Balčytienė. Trakai : Trakų istorijos muziejus, 2020. P. 92-98
Keywords:
LT
Vytautas Didysis, 1350-1430, Lietuvos didysis kunigaikštis (Vytautas the Great); 14 amžius; 15 amžius; Dokumentai / Documents; Bajorai. Didikai. Valdovai / Gentry. Nobles. Kings.
Summary / Abstract:

LTPirmieji rašytiniai dokumentai Lietuvoje pasirodė XIII a. viduryje. Po 1253 m. karūnacijos Mindaugo vardu buvo paskelbti keli dokumentai Livonijos ordinui ir paskirtam Lietuvos vyskupui Kristijonui1, tačiau veikiausiai visi jie buvo parengti ne Lietuvos teritorijoje. Dokumentų rengimas gavėjų kanceliarijoje buvo paplitęs reiškinys ir kitose valstybėse, todėl nestebina, kad taip daryta rašto tradiciją dar tik atrandančioje Lietuvoje. Iki Lietuvai galutinai priimant krikščionybę, taigi iki 1386 ar 1387 m., raštas vartotas tik tarptautinėje erdvėje, palaikant santykius su kaimyniniais kraštais. Tokių laiškų ar dokumentų išliko nedaug, neįvairus buvo ir jų žanras. Tai galėjo būti valdovo vardu rašyti laiškai arba tarptautinės sutartys su kaimyninėmis šalimis. Plačiausiai žinomi 1322-1324 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai popiežiui, Šiaurės Vokietijos Hanzos sąjungos miestams ir pranciškonų bei dominikonų vienuolijoms, kuriose Lietuvos valdovas žadėjo priimti krikštą, pateikė savitą konflikto su Ordinu interpretaciją ir pakvietė į šalį užsienio riterius, amatininkus bei valstiečius. Iš Gedimino laikų išliko ir pirmosios tarptautinės rašytinės (paliaubų) sutartys - abi buvo sudarytos su kaimyninės Livonijos senjorais (1323, 1338 m.). [Iš straipsnio, p. 92]

ENThe chancellery was formed as a permanent governing body in the times of the Grand Duke Vytautas. Lithuania's increasing authority in regional politics necessitated it to maintain regular contact with the rulers and senior officials of various states, while the development of a writing culture determined the need for writing privileges in the country’s society. Therefore, a need emerged for the Grand Duke to gather a larger circle of people who could prepare documents for different societal groups within the country and write letters to be sent abroad. The clerks stood out among the residents of Vytautas' household due to their education, language skills and their accumulated experience. Over time, the status of some of these educated foreigners used to exceed the level of chancellery workers, and they would then become members of the ruler's council as advisers. This is how a group of "educated advisers” emerged in the ruler’s household, helping the monarch carry out internal reforms and international politics using their intellectual knowledge and experience. [From the publication]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/102765
Updated:
2023-12-01 14:50:15
Metrics:
Views: 6
Export: