Pasaulio gardas: Aptverto pasaulio vaizdinys germanų mitologijoje ir jo baltiški atspindžiai
LTPastaruoju metu autoriaus jau buvo paskelbti keli straipsniai, kuriuose pristatyta ir nagrinėta mitinė kosmogonija aptveriant, t. y. pasaulio 'sutvėrimo tvora' vaizdinys, pateisinantis ir paties žodžio 'sutvėrimas' kosmogoninę reikšmę. Šiuo atveju pasaulis įsivaizduojamas kaip visa apimantis kosminis aptvaras, kurį socialinėje tikrovėje įkūnija kiekviena žmonių gyvenvietė, telkianti savyje daugiau mažiau uždarą bendruomenę (pilis, miestas, 'gardas'). Dabar prie aptartų pavyzdžių ketiname prišlieti germaniškąjį „pasaulio gardo“ įvaizdį (kaip sen. islandų miðgarðr ’pasaulis’ bei kt.) ir panagrinėti kai kurias jo archajines baltiškas sąsajas. Straipsnį sudaro dvi dalys: pirmojoje pristatomas lietuvių žodis 'gardas', jo senoji reikšmė ’miestas’ ir kalbinė aplinka, o antrojoje einama prie antraštinės temos nagrinėjimo. Visi asmenvardžiai straipsnyje rašomi lietuviškai, asmenvardžių rašyba kitomis kalbomis atskiru sąrašu pateikta gale. Esminiai žodžiai: gardas, Midgardas, aptvertas pasaulis, pasaulio sutvėrimas, mitinis pasaulėvaizdis, baltų mitologija. [Iš leidinio]
ENSeveral articles by the author was already published recently on the mythical image of the world as cosmic enclosure, as fencedaround and created namely by fencing (cf. Lith. 'su-tvėrimas' ’fencing’ and ’creation by fencing, world creation, cosmogony’). On the social level, every settlement (homestead, town, citadel, city) can be conceived as an embodiment of this mythical worldenclosure representing self-contained microcosm. is time, the Germanic sample (as that of Germanic *'midja-gardaz' ’world’ >Gotic 'midjun-gards', Old Norse 'mið-garðr', Old English 'middan-geard', etc.) is added to the previously examined cases and its immediate Baltic connections are surveyed. On the one hand, the Old Norse 'garðr' ’enclosure, court, yard’ (as well as Gotic 'gards', English 'yard' etc.
- Apibrėžimas. Nuo kosmologinio vaizdinio prie maginės praktikos ir episteminės metaforos / Dainius Razauskas. Būdas. 2020, Nr. 3 (192), p. 9-21.
- Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
- Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon / Rick Derksen. Leiden ; Brill, 2015. xii, 684 p.
- Įkurti ir sutverti. Socialinio lygmens kosmologija / Dainius Razauskas. Liaudies kultūra. 2019, Nr. 1, p. 29-40.
- Jono Lasickio pasakojimas apie žemaičių dievus : tekstas ir kontekstai / Vytautas Ališauskas. Vilnius : Aidai, 2012. 190 p., [1] iliustr. lap.
- Jono Lasickio žemaičių dievai : lietuvių mitologijos studija / Valteris Jaskevičius. Liaudies kultūra. 2010, Nr. 4, p. 43-51. 2010, Nr. 5, p. 49-55.
- Kalba ir mitologija: "sutverto" pasaulio "tvora" tarp šiapus ir anapus / Dainius Razauskas. Būdas. 2019, Nr. 3 (186), p. 8-13.
- Prūsų kalbos etimologijos žodynas / Vytautas Mažiulis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. XLVI, 1016 p.
- Rojaus gardas. Aptverto anapusinio pasaulio vaizdiniai mitologijoje / Dainius Razauskas. Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai. 2022, t. 10, Nr. 2, p. 10-35.
- Senosios Lietuvos valstybės vardynas / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 87 p.
- Vietovardžių žodynas / [rengė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 462 p.
