Kodėl semiotikai myli Vaižgantą, arba Nesibaigiantys metodo išbandymai

LTTyrimą inspiravo Algirdo Juliaus Greimo, Juozo Tumo-Vaižganto ir Kęstučio Nastopkos jubiliejinės sukaktys, skatinusios apmąstyti santykių su tradicija klausimą, matant jį iš kelių perspektyvų: biografinių-kultūrinių sąsajų, klasikinės literatūros recepcijos ir lietuviškos semiotikos istorijos. Straipsnyje apžvelgiamas semiotikų įdirbis vaižgantistikoje, siekiama reprezentatyviausiuose pavyzdžiuose įžvelgti lietuviškos semiotinės tradicijos kaitos trajektoriją. Taip pat pateikiama nauja Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės“ interpretacija, ieškanti veikėjų pasirinkimo motyvacijos mitologinių priežasčių ir atsiremianti į Perkūno–Velnio–Laumės archisiužetą. Hierogamijos (dangiškųjų vestuvių) izotopijos ir biblinių plotmių sampyna leidžia šią apysaką interpretuoti kaip Išėjimo mito variaciją. Sprendžiant Vaižganto semiotinio originalumo klausimą, atveriama parabolinio diskurso problematika. Raktažodžiai: Vaižgantas, Greimas, semiotika, parabolė, mitas. [Iš leidinio]

ENThis research was inspired by the anniversaries of Algirdas Julius Greimas, Juozas Tumas-Vaižgantas and Kęstutis Nastopka that encouraged rethinking the relationship with tradition, while viewing it from several perspectives: biographical-cultural links, reception of classical literature, and history of Lithuanian semiotics. The paper reviews the works of semioticians’, analysing Vaižgantas’ oeuvre, attempting to find the trajectory of the evolving Lithuanian semiotic tradition in the most representative examples. It also presents a new interpretation of Vaižgantas’ novella, “Dėdės ir Dėdienės” (“Uncles and aunts”, 1929), while searching for the mythological reasons behind the motivations for its characters’ choices and referring to the arch-plot of Perkūnas-Velnias-Laumė. The entanglement of the planes of the hierogamy (the holy marriage) isotopy and the biblical one allows for interpreting this novella as a variation of the Exodus Myth. The problematics of parable discourse is exposed in considering the question of Vaižgantas’ semiotic originality. Keywords: Vaižgantas, Greimas, Semiotics, parable, myth. [From the publication]

• Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos. 1 / sudarytojas Arūnas Sverdiolas. Vilnius : „Baltų lankų“ vadovėliai, 2017. 775 p.
• Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos. 2 / sudarytojai Arūnas Sverdiolas, Eric Landowski. Vilnius : "Baltų lankų" vadovėliai, 2018. 709 p.
• Apie netobulumą / Algirdas Julius Greimas. Vilnius : Baltos lankos, 2004. 109 p.
• Apie viską ir nieką: žmogus, visuomenė, kultūra / Julius Greimas ; parengė Jūratė Levina. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 237 p.
• Lazdynų Pelėdos kūryba: melodraminio režimo problemos ir kontekstai : disertacija / Dalia Pauliukevičiūtė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 245 p.
• Lietuvių mitologijos studijos / Algirdas Julius Greimas ; sudarė Kęstutis Nastopka. Vilnius : Baltos lankos, 2005. 750 p.
• Literatūros semiotika / Kęstutis Nastopka. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2010. 322 p.
• Mitų archeologija / Kęstutis Nastopka. Lietuvių mitologijos studijos / Algirdas Julius Greimas ; sudarė Kęstutis Nastopka. Vilnius: "Baltų lankų" leidyba, 2005. P. 731-750.
• Motina Žemyna baltų deivių kontekste : 1 d.: Tacito mater deum, trakų-frigų Σεμέλη, latvių Zemes māte, Māra, lietuvių bei latvių Laima, Laumė ir lietuvių Austėja / Nijolė Laurinkienė. Liaudies kultūra. 2007, Nr. 2, p. 9-19.
• Pavydas pagal Greimą ir Vaižgantą / Kęstutis Nastopka. Teksto slėpiniai. 2009, Nr. 12, p. 77-95.
• Subjektyvumo profiliai lietuvių literatūroje / Dalia Satkauskytė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008. 267 p.
• Ugnies metaforos : lietuvių ir latvių mitologijos studija / Daiva Vaitkevičienė. Vilnius : Liet. literatūros ir tautosakos inst., 2001. 204 p., [4] iliustr. lap.