Mitų archeologija

LTGreimas lietuvių mitinius tekstus skaito dvejopai: paradigmatiškai arba sintagmatiškai. Pirmuoju atveju mituose atpažįstamos aksiologinės sistemos, pagal kurias bendruomenė mąsto savo kultūrą, antruoju atveju mitologijoje ieškoma vertybių sintaksinės artikuliacijos – ideologijos. Remdamasis XVI–XX a. surinkta etnografine medžiaga, Greimas bando restauruoti archajinei kaimo bendruomenei būdingus papročius ir ritualus. Istoriniuose pasakojimuose, užfiksuotuose XIII–XVI a. rašytiniuose šaltiniuose, jis praskleidžia lietuvių mitologijos sluoksnį, reprezentuojantį religiją, kurią išpažino susivienijusi lietuvių bendruomenė iki krikščionybės priėmimo. Greimas sieja istorinį lietuvių mitologijos matmenį su trinariu žmogiškojo ir dieviškojo suverenumo galių pasiskirstymu centralizuotoje valstybėje. Pertvarkydamas George‘o Dumézilio schemą, jis padalija pirmąją indoeuropietiškojo modelio funkciją į dvi savarankiškas – sutartinio ir magiškojo suverenumo – sritis. Antroji – karinė – funkcija išsaugo pirmykštį pavidalą, o trečioji – vaisingumo, sveikatos, grožio, gėrybių ir t.t. globa – priskiriama sutartinio suverenumo funkcijos dievybei. Figūratyvią mito kalbą Greimas suvokia kaip kompromisą tarp individo laisvės ir socialinės būtinybės susikalbėti. Figūrų teminės vertės, jo manymu, yra sąlygojamos mitinio kodo, aprėpiančio visą kultūrą. Kodo atpažinimas leidžia atkurti dingusius mitus iš jų nuotrupų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mitologija; Mythology.

ENGreimas has a two-way reading of mythical texts: paradigmatic or syntagmatic. Using the first way we can identify axiological systems in a myth, according to which community reflects its culture; in the second case in mythology we search for syntactic articulation of values, i.e. ideology. Following ethnographic material, accumulated in XVI-XX century, Greimas seeks to restore customs and rituals typical to the archaic country community. In historic stories, recorded in sourcebooks of XIII-XVI century, he unveils the level of Lithuanian mythology, representing religion that was professed by the united Lithuanian community before Christianity. He relates historic dimension of Lithuanian mythology with the trinominal distribution of power of human and divine sovereignty within the centralized state. Retransforming the scheme of G. Dumézil, he divides the first function of the Indo-European model into two spheres: arbitrary and magic sovereignty. The second military function preserves the primitive shape, whilst the third function, i.e. the protection of fertility, health, beauty and good, is attributed to the deity performing the function of arbitrary sovereignty. Figurative mythic language is perceived as a compromise between the freedom of individual and social need for understanding. According to Greimas, thematic values of figures are determined by the mythic code encompassing all the culture. Code identification allows reproducing the lost myths according to their fragments.

• Etnologija / Ethnology
• Kalbotyra / Linguistics