Neišsipildę didieji lūkesčiai: simbolinių skirčių tarp istorijos mokytojų ir akademinių istorikų Lietuvoje konstravimas

LTStraipsnyje aptariama simbolinės skirties tarp dviejų istorikų bendruomenių (istorijos mokytojų ir istorijos mokslininkų) kūrimas, palaikymas, suvokimas ir šios skirties padiktuota abipusė sąveika Lietuvoje 2022 m. atnaujintos istorijos bendrojo ugdymo programos ir jos kūrimo proceso kontekste. Tyrimas remiasi 19 pusiau struktūruotų interviu, kurie buvo imami iš istorijos mokytojų ir atnaujinusių istorijos ugdymo programą akademinių istorikų. Straipsnyje analizuojama: 1) skirties tarp mokyklinės istorijos ir akademinės istorijos prielaidos ir įveikos būdai; 2) istorijos mokytojų mąstymo apie sąveiką tarp dviejų istorikų bendruomenių strategijos; 3) naratyvinės atnaujintos istorijos programos ir jos kūrimo bei organizavimo proceso interpretacijos. Rekonstruojant istorijos mokytojų ir istorijos mokslininkų mąstymo kategorijų ir naratyvinių strategijų skirtis visų pirma atsiskleidžia nuostatos, kaip vertinama programos apimtis, didaktiniai sprendimai, praktinis įgyvendinimas. Atotrūkis tarp tirtų istorikų bendruomenių įtvirtinamas ir įvardijimais „mes“ ir „jie“, kai kitos grupės apibūdinamos kaip stokojančios tam tikrų kompetencijų, žinių, siekiančios primesti savo socialinių praktikų įpročius. Bendro sutarimo reikalaujančiose situacijose įtampa kilo atmetant tuos mąstymo modelius, kuriais savo praktikoje vadovaujasi kitos istorikų bendruomenės. Pagrindiniai žodžiai: istorijos programa, istorijos mokytojai, akademiniai istorikai, istorijos didaktika.

ENThe article discusses the creation of a symbolic divide between two communities of historians, history teachers and academic historians, its maintenance, perception, and the mutual interaction dictated by this divide in the context of the 2022 updated general education Lithuanian history curriculum and its development. The study is based on nineteen semi-structured interviews with history teachers and academic historians who worked on the new version of the history curriculum. The article analyzes: 1) the assumptions behind the divide between school history and academic history and ways to overcome it; 2) history teachers’ cognitive strategies about the interaction between the two communities; and 3) narrative interpretations of the updated history curriculum, its development and organization. The divide in the reconstruction of cognitive categories and narrative strategies of history teachers and academic historians is revealed primarily in their attitudes toward the scope of the curriculum, didactic decisions, and practical implementation. The gap between the communities of historians under consideration is further reinforced by the use of the terms “we” and “they,” with the opposing group being described as lacking the necessary competencies and knowledge and seeking to impose its social practice. In situations requiring consensus, tensions were created by rejecting the cognitive models that other community of historians follows in its practice. Keywords: history curriculum, history teachers, academic historians, history didactics.

• Ar istorijos mokytojams Lietuvoje reikia akademinės istorijos ir akademinių istorikų?. Istorija 2020, 120, 67-102.
• Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius : Gimtasis žodis, 2007. 335 p.
• Istorijos didaktika Lietuvoje: jos raida ir nūdiena. Istorija 2014, 96, 38-64.
• Istoriko teritorija. Vilnius : Aukso žuvys, 2020. 366 p.
• Mokyklinė istorija Lietuvoje - istorikų (ne)atrasta teritorija?. Istorija 2022, 125, 87-114.
• Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu. Vilnius : Registrų centras, 2016. 391 p.
• Tautos istorijos simboliai Lietuvos gyventojų tautinėje vaizduotėje: herojų įvaizdžiai ir jų kaita.. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2009, 1 (24), 40-62.