Ar istorijos mokytojams Lietuvoje reikia akademinės istorijos ir akademinių istorikų?
LTStraipsnio išeities tašku pasirenkama problema, ar akademinė istorija ir santykiai su jos atstovais – akademiniais istorikais yra vienas iš pagrindų, ant kurio remiasi Lietuvos istorijos mokytojų dalyko žinios ir praktika. Ji kyla tiek iš teorinio mokytojų (istorijos) žinių (žinojimo) struktūros diskurso, tiek iš straipsnio autorės patirties vykdant istorijos mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursus. Šiuose išryškėjo nemažas atotrūkis tarp mokyklinės istorijos ir akademinės istorijos turinio, tarp istorijos mokytojų ir akademinių istorikų. Ši problema straipsnyje sprendžiama remiantis užsienio edukologine, didaktine literatūra ir 2020 m. balandžio–gegužės mėn. atlikto empirinio tyrimo su 12 istorijos mokytojų rezultatais, analizuojant šiuos aspektus: akademinės istorijos disciplinos žinių vietą istorijos mokytojų žinių (žinojimo) struktūroje; istorijos mokytojų Lietuvoje požiūrį ir santykį su akademiniais istorikais; akademinės istorijos (istoriografijos) ir jos sklaidos kanalų vaidmenį mokytojo gyvenime ir mokyklinėje praktikoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dalis mokytojų neturi galimybių ar noro susipažinti su naujausiais moksliniais tyrimais, pamokose daugiau naudojama istorinė publicistika nei patys istoriografijos veikalai, plačios ir gylio stokojančios programos bei egzamino užduotys neskatina domėtis istoriografija ir ją taikyti ir t. t. Tai rodo, kad lietuviškos mokyklinės istorijos perėjimas prie istorinio mąstymo, istorinio raštingumo ugdymo susiduria su tam tikromis problemomis. Į šias problemas būtina atsižvelgti galvojant apie mokytojų ruošimo universitetuose programų gerinimą ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorijos didaktika; Istorijos mokytojas; Akademinė istorija; Akademinis istorikas; History didactics; Hiistory teacher; Academic history; Academic historian.
ENThe starting point of the article is the problem of whether the academic history and relations with its representatives – academic historians – is one of the foundations on which the subject knowledge and practice of Lithuanian history teachers is based. It arises both from the theoretical discourse of (history) teachers’ knowledge (knowing) structure and from the author’s experience in conducting advanced training courses for history teachers. These courses revealed a considerable gap between the content of school history and of academic history, between history teachers and academic historians. Based on foreign theoretical literature and the results of the empirical study carried out in April – May 2020, with participation of 12 history teachers we try to analyse the following problem areas: the place of knowledge of academic history discipline in the structure of history teachers’ knowledge (knowing); the attitude of history teachers in Lithuania and their relationship with academic historians; the role of academic history (historiography) and its dissemination channels in a teacher’s life and school practice. [From the publication]
- Daugiaperspektyvio požiūrio ugdymo raiška Lietuvos istorijos vadovėliuose : disertacija / Algis Bitautas. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018. 287 p.
- Lietuvos bibliotekininko profesijos transformacijos: profesionalumas ir kompetencijų ugdymas / Daiva Janavičienė. Aktualu rytoj 2021, 1 (19), p. 35-84.
- Mokyklinė istorija Lietuvoje - istorikų (ne)atrasta teritorija? / Rūta Šermukšnytė. Istorija. 2022, Nr. 125, p. 87-114.
