Registruotos nepilnamečių delinkvencijos apraiškų ir tendencijų Lietuvoje tarptautinis palyginimas

LTStraipsnyje analizuojamos registruotos nepilnamečių delinkvencijos apraiškos, jų struktūra ir tendencijos Lietuvoje, lyginant su kitų Europos šalių rodikliais. Lyginamasis tyrimas rodo didelius registruotos nepilnamečių delinkvencijos skirtumus, kuriuos pirmiausia lemia skirtingos delinkvencijos kriminalizavimo apimtys, skirtingas formaliosios kontrolės intensyvumas, taip pat skirtingos nepilnamečių delinkvencijos registravimo taisyklės. Registruoto nepilnamečių nusikalstamo elgesio absoliutūs rodikliai Lietuvoje pastaruosius du dešimtmečius mažėja, pastaruosius penkerius metus nuosekliai mažėja ir santykiniai registruoto nepilnamečių nusikalstamo elgesio rodikliai. 2020–2021 m. sumažėjo ir nepilnamečių Lietuvoje padarytų administracinių nusižengimų skaičius, tai pirmiausia sietina su viešojo gyvenimo ribojimais, įvestais dėl COVID-19 pandemijos. Medijose dažnai plačiai aprašomi sunkūs smurtiniai nepilnamečių nusikaltimai, pasižymintys ir mažu latentiškumu, sudaro nedidelę dalį Lietuvoje nepilnamečių padarytų nusikaltimų struktūroje, o nužudymų skaičius nuosekliai mažėja – 2021 m. jis buvo mažiausias per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį – buvo registruotas tik vienas nužudymas.Atlikus šį tyrimą galima teigti, kad, registruotos nepilnamečių delinkvencijos rodiklius lyginant su kitomis šalimis, pirmiausia reikėtų vertinti kaip kiekvienoje šalyje veikiančios nepilnamečių elgesio kontrolės mechanizmų rezultatą, kuris mažai ką pasako apie tikruosius nepilnamečių delinkvencijos mastus. Kuo nepilnamečių delinkvecija yra lengvesnė, tuo labiau turėtų būti vertinami latentinės delinkvencijos rodikliai. Sunkios delinkvencijos atvejai pasižymi daug mažesniu latentiškumu, tačiau ir šiuo atveju, norint palyginti registruotąją delinkvenciją, būtina kartu įvertinti ir kompleksinius baudžiamojo persekiojimo skirtumus tarp šalių. Pagrindiniai žodžiai: registruotoji nepilnamečių delinkvencija, nusikaltimai, vagystės, sunkus smurtas, lyginamoji analizė. [Iš leidinio]

ENIn the article manifestations of registered juvenile delinquency, its‘ structure and tendencies in Lithuania are analyzed, Lithuanian indicators are also compared with the indicators of other European countries. The comparative study shows large differences in registered juvenile delinquency, which are primarily determined by different scopes of criminalization of delinquency, different intensity of formal control, as well as different rules for registering juvenile delinquency. The absolute indicators of registered juvenile criminal offences in Lithuania have been decreasing for the past two decades, and the relative indicators of registered juvenile criminal behavior have also been consistently decreasing for the last five years. 2020–2021 the number of administrative offenses committed by minors in Lithuania also decreased, which is primarily associated with restrictions in public life introduced due to the COVID-19 pandemic. Serious violent crimes by minors, characterized by low latency, are often widely described in the media, and constitute a small part of the structure of crimes committed by minors in Lithuania, and the number of murders is consistently decreasing – in 2021 it was the smallest during the entire period of independent Lithuania – only one murder was registered.After completing this study, it can be said that the indicators of registered juvenile delinquency compared to other countries should be seen first of all as an output of the juvenile behavior control mechanisms operating in each country, which tells little about the real extent of juvenile delinquency. The minor juvenile delinquency is more latent and its rates should be first evaluated. Cases of serious delinquency are characterized by a much lower latency, but in this case too, in order to compare registered delinquency, it is necessary to simultaneously assess complex differences in criminal prosecution between countries. Keywords: registered juvenile delinquency, crimes, thefts, severe violence, comparative analyses. [From the publication]

• Jaunuolių delinkventinis elgesys Lietuvoje: ką atskleidžia naujas delinkvencijos ir viktimizacijos tyrimas? / Aušra Pocienė, Jolanta Aleknevičienė, Vaidas Kalpokas. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 4, p. 37-48.
• Kriminalinės viktimizacijos tyrimų aktualijos / Ilona Michailovič. Teisė. 2009, t. 70, p. 20-35.
• Kriminalinio žinojimo konstravimas viešajame diskurse : disertacija / Margarita Dobrynina. Vilnius, 2012. 238 p.
• Minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus problema : lyginamieji teisiniai ir kriminologiniai aspektai / Gintautas Sakalauskas. Teisės problemos. 2009, Nr. 2 (64), p. 81-103.
• Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų prasmė / Gintautas Sakalauskas. Teisės problemos. 2013, Nr. 3 (81), p. 5-55.
• Nepilnamečių justicija Lietuvos žiniasklaidoje / Aleksandras Dobryninas. Vilnius : Lietuvos žmogaus teisių centras, 2000. 119 p.
• Nusikalstamumas Lietuvoje ir jo prevencijos perspektyvos / Alfredas Kiškis, Svetlana Justickaja, Rokas Uscila, Viktoras Justickis. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014. 469 p.
• Nužudymai Lietuvoje : teisiniai, sociologiniai ir psichologiniai aspektai / Algimantas Čepas, Aleksandras Dobryninas, Gintautas Valickas. Teisės problemos. 2013, Nr. 1 (79), p. 5-42.
• Pedofilija kaip liga ir kaip paskata nusikalsti / Gintautas Sakalauskas. Teisė. 2019, t. 111, p. 23-44.
• Registruotas ir latentinis nusikalstamumas Lietuvoje : tendencijos, lyginamieji aspektai ir aplinkos veiksniai / Teisės institutas ; parengė Gintautas Sakalauskas, Margarita Dobrynina, Svetlana Justickaja, Vaidas Kalpokas, Sonata Mališauskaitė-Simanaitienė, Simonas Nikartas, Aušra Pocienė, Salomėja Zaksaitė. Vilnius : Eugrimas, 2011. 328 p.
• Viktimologiniai tyrimai Lietuvoje: viktimizacijos patirtis Lietuvoje 2007 metais / Rokas Uscila. Teisės problemos. 2008, Nr. 3 (61), p. 112-125.