LTŠiame straipsnyje analizuodami ne tik teisės, bet ir kitų socialinių mokslų (sociologijos, psichologijos, kriminologijos) darbus, tarptautinius teisės aktus, Lietuvos ir kitų valstybių praktiką, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, nagrinėsime nepilnamečių justicijos ypatumus holistiniu požiūriu. Šiuo tyrimu nėra siekiama menkinti ar paneigti nepilnamečių daromas nusikalstamas veikas ar už jas taikomas bausmes. Šio straipsnio tikslas – surasti tinkamiausią konstitucinių vertybių pusiausvyrą, preziumuojant, kad visuomenės saugumo išsaugojimas yra teisėtas justicijos sistemos tikslas, o įstatymų leidėjui ne mažiau svarbus kitas tikslas – užtikrinti vaiko, įtariamo ar kaltinamo nusikalstama veika, teisių ir geriausių interesų apsaugą. Pripažintina, kad mokslo darbų Lietuvoje šia tema yra tikrai nemažai (teisės srities autoriai – G. Švedas, A. Jatkevičius, A. Drakšienė, L. Pakštaitis, L. Ūselė, kriminologijos ir teisės – G. Sakalauskas, R. Uscila, S. Nikartas, psichologijos – R. Jusienė, A. Grušauskaitė, edukologijos – S. Bieliūnė ir kt.). Šiame straipsnyje remiamasi minėtųjų mokslininkų darbais ir pateikiama pastarųjų metų pokyčių analizė. Tyrimo tikslui pasiekti buvo taikomi dokumentų analizės, loginis, sisteminis, apibendrinimų, kritinės analizės ir kiti mokslinio tyrimo metodai. [Iš teksto, p. 292].