Panevėžio katedros kapitulos distinktorius

• Panevėžio kraštotyros muziejus: straipsnio tekstas

LTŠiame straipsnyje nagrinėjamas iki šiol Lietuvoje mažai tyrinėtas faleristikos objektas – Panevėžio katedros kapitulos kanauninkų insignija – distinktorius. Katedros kapitula (lot. capitulum) – tai tam tikras skaičius dvasininkų – prelatų ir kanauninkų, skiriamų prie svarbiausios vyskupijos bažnyčios – katedros. Ankstyvosios krikščionybės laikais kanauninkais buvo vadinami dvasininkai, gyvenę pagal kanonus – griežtai nustatytas taisykles. Nuo IV a. jie reziduodavo prie vyskupo katedros ir sudarė tiesioginę vyskupo tarybą. Šv. Augustinas dvasininkams prie Hiponos katedros suteikė vienuolinio gyvenimo formą – regulą, tačiau po jo mirties ši bendruomenė išnyko. Ją atgaivino Metzo vyskupas Chrodegangas (742–766). Ne visi kanauninkai buvo linkę į vienuolišką gyvenimą, todėl XI–XII a. jie suskilo į canonici regulares – regulinius kanauninkus, kurie laikėsi vienuoliško gyvenimo būdo ir ilgainiui sukūrė savo kongregacijas (Lietuvoje – Laterano ir Atgailos kanauninkai) ir canonici saeculares – pasaulietinius, kurie buvo skiriami prie katedrų ir kolegijų kapitulų. Kapitulų vaidmuo istoriškai ne kartą keitėsi. XII–XIII a. šios kapitulos įgijo daugiau nepriklausomybės: turėjo savo statutą, teisinį savarankiškumą ir beneficijų – nepaveldimą žemės nuosavybę. Kapitulos prelatai, skirtingai nei kanauninkai, eidavo tam tikras garbingas pareigas: kapitulai vadovavo prepozitas arba dekanas, vėliau įsteigtos kitos prelatūros: arkidiakono, scholasto, kantoriaus, kustodo, rečiau – kanclerio. [Iš straipsnio, p. 58]Reikšminiai žodžiai: Faleristika; Dvasininkų insignijos; Distinktorius; Kapitula; Panevėžio katedra. Keywords: Phaleristics; Clerical insignia; Distinguisher; Capitulum; Panevėžys Cathedral.