Kernavės žemė ir valsčius iki 1564-1566 metų administracinės reformos

• Musninkai. Kernavė. Čiobiškis / sudarytojai: Stanislovas Buchaveckas, Jadvyga Barbaravičienė, Povilas Krikščiūnas. Vilnius: Versmė, 2005. P. 140-148. (Lietuvos valsčiai ; kn. 13)
• Vėliau paskelbta knygoje: Lietuvos lokaliniai tyrimai. D. 1 (2000-2002) / redaktorė Gabija Juščiūtė. Vilnius: Versmė, 2011. P. 550-558. (Lietuvos valsčiai; kn. 21)

LTKaip didžiojo kunigaikščio Traidenio pilis Kernavė pirmą kartą paminėta 1279 m. Pastarųjų metų archeologiniai tyrimai rodo čia XIII a. II pusėje – XIV a. egzistavus didelį pilių kompleksą. Ją galima laikyti seniausiu ir iki XIV a. II ketvirčio didžiausiu Lietuvos miestu. Sudegęs 1265 ir 1390 m., miestas sunyko nustelbtas Vilniaus. Nuo XIV-XV a. sandūros Kernavės žemė virto eiliniu valsčiumi, joje būta nedidelio valdovo dvaro, kuris tačiau neįgavo didesnės ekonominės reikšmės. Vietininkais čia buvo žemesniosios diduomenės atstovai, nors Astikų-Radvilų giminė kaip tik buvo kilusi iš Kernavės apylinkių. Kernavės bajorai stodavo į Lietuvos kariuomenę atskira vėliava. Nuo XV a. I pusės egzistuojanti Kernavės parapija nebuvo turtinga, klebonais neretai būdavo skiriami joje nerezidavę aukštesnio rango dvasininkai. Kernavė buvo vienas Vilnių supusių nedidelių valsčių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kernavė; Administracinė reforma; Miesto istorija; Kernavės bažnyčia; Kernavė; Administrative reform; History of city; Kernavė church.

ENKernavė was mentioned as a castle of the great duke Traidenis in 1279. Archeological research of the recent years demonstrates that in the second half of XIII c. – XIV c. there was a big castle complex at this location. Kernavė can be considered the most ancient and, until the second quarter of XIV c., the biggest Lithuanian city. Burnt in 1265 and 1390, the city declined stunted by Vilnius. From XIV-XV c. Kernavė land turned into an ordinary county, it hosted a small palace of the ruler, but it did not acquire more significant economic importance. Heads of the county were representatives of lower nobility, even though Astikas-Radvila family descended from Kernavė surroundings. Dukes of Kernavė were enrolled in the Lithuanian army under a separate flag. Kernavė parish, in existence since the first half of XV c., was not wealthy, non-resident clergymen of higher ranks were often appointed as pastors. Kernavė was one of small counties surrounding Vilnius.