Grožinių knygų skaitymas kaip intraasmeninės ir tarpasmeninės komunikacijos pokyčių stimuliatorius: biblioterapinė prieiga

LTBiblioterapija, kaip daugiau ar mažiau formalizuota tarpdisciplininė praktika, tradiciškai siejama su rekomendacinio pobūdžio ar interakcine specialisto pagalba kitam asmeniui per knygą. Tai atspindi ir biblioterapinį skaitymo poveikį nagrinėjantys empiriniai tyrimai. Tačiau pastaruoju metu, orientuojantis į asmenybės augimą sutelktą edukacinę biblioterapijos kryptį, pasigirsta raginimų tyrinėti biblioterapinį laisvalaikio skaitinių poveikį. Straipsnyje, pritaikius biblioterapinės prieigos instrumentarijų žvalgomajam laisvalaikio skaitymo tyrimui, nagrinėjama, kaip grožines knygas mėgstantys lietuviai vertina jų poveikį intraasmeninės ir tarpasmeninės komunikacijos raiškai. Tyrimas atskleidė teigiamą transformuojančią įtaką abiem komunikacijos lygmenims ir patvirtino prielaidą, kad giluminiu skaitymu paremtas biblioterapinis poveikis gali būti patiriamas ir be specialisto pagalbos. Tai rodytų biblioterapinės prieigos tinkamumą skaitytojų požiūriui į laisvalaikio skaitymo jiems daromą poveikį tirti.

ENBibliotherapy, as a somewhat formalized interdisciplinary practice, is traditionally associated with providing expert assistance to individuals through books, whether in the form of recommended reading or interactive support. This is also reflected in empirical studies that investigate the effects of bibliotherapeutic reading. However, recently, with the emergence of an educational focus on bibliotherapy aimed at personal growth, there have been calls to explore the bibliotherapeutic effects of leisure reading. This article employs the tools of the bibliotherapeutic approach in an exploratory study of leisure reading to examine how Lithuanians who enjoy reading fiction perceive its impact on intrapersonal and interpersonal communication. The study revealed a positive transformative effect on both levels of communication and confirmed the hypothesis that the bibliotherapeutic impact of deep reading can be experienced without professional assistance. This implies that the bibliotherapeutic approach is suitable for examining readers’ perceptions of the effects of leisure reading.

• Bibliotekininkystės ir informacijos studijų vadovas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 698 p.
• Biblioterapija: teorija ir praktika. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2020. 131 p.
• Biblioterapijos paslaugos viešosiose bibliotekose: Lietuvos atvejis. Knygotyra 2023, 81, 137-178.
• Biblioterapijos, skaitymo ir gyvenimo kokybės sąsajos: tarpdisciplinarinis požiūris. Knygotyra 2005, 44, 230-238.
• Į sprendimus sutelktos savirefleksijos metodo veiksmingumas siekiant asmeninių pokyčių. International journal of psychology: a biopsychosocial approach 2011, 9, 123-143.
• Pasitikėjimas žodžiu skaitymo teorijose. Knygotyra 2005, 45, 123-127.
• Savimonė psichologo požiūriu. Vilnius : Vaga, 2009. 319 p.
• Tapatumas ir savimonė: jungtis tarp psichologijos ir sociologijos. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2000, 3/4, 62-71.
• Tiesioginė ir netiesioginė komunikacija krikščioniškoje apologetikoje. Šiuolaikinė perspektyva. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2023. 148 p.
• Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui. Vilnius : Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011. 305 p.